Įvadas
Sapnai apie neįprastus jūros padarus, tokius kaip kalmarai, patraukia daug krikščionių dėmesį, nes Biblija nuolat vartoja vandenyno vaizdus, kad perteiktų dvasines realybes. Kalmaro sapnas gali būti ryškus ir keistas, todėl natūraliai kyla klausimas: ar Raštas suteikia aiškią prasmę? Svarbu pradėti nuo to, kad Biblija nėra sapnų žodynas. Šventasis Raštas nepateikia vienareikšmio žodyno šiuolaikiniams sapnų simboliams. Vietoj to Raštas siūlo pasikartojančius motyvus ir teologines kategorijas, kurios padeda krikščionims nuosekliai ir nuolankiai interpretuoti simbolinius patyrimus. Bet koks aiškinimas turi būti patikrintas pagal Šventąjį Raštą, atsižvelgti į evangeliją ir pateiktas kaip teologinė galimybė, o ne galutinis pranašiškas pareiškimas.
Biblical Symbolism in Scripture
Biblijoje jūra dažnai reiškia nežinomybę, kūrinijos galingas jėgas ir kartais chaoso ar priešinimąsi Dievo tvarkai. Jūros gyvūnai yra Dievo kūrybos dalis ir taip pat gali būti naudojami simboliškai, apibūdinti didžiąja galia ar paslaptimi. Raštas patvirtina, kad Dievas yra kūrėjas ir suverenas visų vandens gyvų atžvilgiu. Tuo pačiu bibliniame vaizdinyje gilusis vanduo kartais siejamas su chaoso arba priešiškomis Dievui jėgomis, kurias Dievas galiausiai sulaiko ir teisia.
Taip Dievas sutvėrė didelius jūros gyvūnus ir visus kitus gyvius, kurie atsirado iš vandens, ir visus paukščius pagal jų rūšį. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.
Štai didelė ir plati jūra. Ten knibžda be skaičiaus įvairaus dydžio gyvūnų.
1„Ar gali pagauti leviataną kabliu ir užnerti virvę jam ant liežuvio? 2Ar gali perverti kabliu jo šnerves ir akstinu perdurti jo žiaunas? 3Ar jis maldaus tave, ar kalbės švelniais žodžiais? 4Ar jis sudarys sutartį su tavimi ir tarnaus tau amžinai? 5Ar gali žaisti su juo kaip su paukščiu ir jį pririšti savo mergaitėms? 6Ar dėl jo tarsis žvejai ir pasidalins jį pirkliai? 7Ar gali prismaigstyti strėlių į jo odą ir žeberklu persmeigti jo galvą? 8Jei paliesi jį ranka, atsiminsi ir daugiau to nebedarysi. 9Tuščia viltis jį nugalėti, nes vien į jį pažvelgus, baimė ima. 10Niekas nedrįstų jo erzinti. Kas tad galėtų atsilaikyti prieš mane? 11Kas davė man pirmas, kad jam atlyginčiau? Viskas po dangumi priklauso man. 12Neslėpsiu jo didybės, galios ir tobulos sandaros. 13Kas atidengs jo drabužio kraštą? Kas sieks tarp jo dantų? 14Kas jį pražiodys? Jo dantys baisūs. 15Jis didžiuojasi savo žvynais, kurie sutvirtinti lyg antspaudu. 16Jie taip arti vienas kito, kad nė oras nepatenka į jų tarpą. 17Jie vienas su kitu neatskiriamai sujungti. 18Nuo jo čiaudėjimo blykčioja žaibai, jo akys spindi lyg aušra. 19Iš jo nasrų eina ugnis, skraido ugnies kibirkštys. 20Iš jo šnervių kyla garai kaip iš verdančio katilo. 21Jo kvapas uždega anglis, liepsna veržiasi iš jo nasrų. 22Jo jėga sprande; jo išvaizda baugina. 23Jo kūno dalys tvirtai sujungtos, jos nepajudinamos. 24Širdis jo kieta kaip akmuo, tvirta kaip apatinė girnų pusė. 25Prieš jį dreba galiūnai, išgąsdinti pasitraukia. 26Nei kardu, nei strėle ar ietimi jo nesužeisi. 27Geležis jam kaip šiaudai, varis kaip supuvęs medis. 28Strėlės jo negąsdina, mėtyklės akmenys jam tik pelai. 29Lazdos jam kaip ražienos, jis juokiasi iš švilpiančių iečių. 30Po juo aštrūs akmenys, ant aštrių šukių jis guli kaip ant dumblo. 31Jis užvirina gelmę kaip puodą, jūrą padaro kaip tepalų puodą. 32Jam nuplaukus, lieka šviesus takas, gelmė atrodo pražilusi. 33Žemėje nėra jam lygaus; jis nepažįsta baimės. 34Jis žiūri į viską iš aukšto; jis karalius visų išdidumo vaikų“.
Aš stovėjau ant jūros kranto. Ir išvydau iš jūros išnyrant žvėrį, turintį septynias galvas ir dešimt ragų, o ant jo ragų buvo dešimt diademų ir ant jo galvų piktžodžiavimo vardas.
Šios ištraukos rodo dvi nuoseklias teologines kryptis. Pirma, giluma ir jos gyvūnai atskleidžia Dievo kūrybinę įvairovę ir išmintį. Antra, chaotiški vandenys gali vaizduoti jėgas, grasinančias žmogaus gyvenimui ir tvarkai, bet kurios vis tiek yra Dievo valdžioje ir patirs Jo galutinį teismą. Kai sapne pasirodo jūros padaras, šios dvi temos — kūrinijos stebuklas ir chaotiškos gilumos simbolika — suteikia interpretacinius užuomazgas.
Dreams in the Biblical Tradition
Šventasis Raštas fiksuoja daug atvejų, kai Dievas naudojo sapnus, kad komunikuotų, įspėtų ar patvirtintų. Tuo pačiu Raštas įspėja tikinčiuosius tikrinti regėjimus ir būti nuolankiems dėl išmanymo pretenzijų. Sapnai biblijinėje tradicijoje reikalauja išminties, maldos ir suderinimo su Dievo atskleista tiesa. Juos reikia vertinti pagal Dievo pobūdį ir aiškų Šventojo Rašto mokymą, o ne traktuoti kaip savarankiškus apreiškimus.
5Kartą Juozapas sapnavo sapną ir jį papasakojo savo broliams. Tada jie ėmė dar labiau jo nekęsti. 6Jis jiems tarė: „Pasiklausykite mano sapno: 7štai mes rišome pėdus laukuose; mano pėdas atsistojo ir stovėjo tiesus, o jūsų pėdai sustojo aplinkui ir nusilenkė prieš mano pėdą“. 8Broliai jam atsakė: „Bene būsi mūsų karalius? O gal mus valdysi?“ Ir jie dar labiau jo neapkentė dėl jo sapnų ir jo kalbų. 9Jis sapnavo dar kitą sapną ir papasakojo savo broliams: „Sapnavau dar vieną sapną, kad saulė, mėnulis ir vienuolika žvaigždžių lenkėsi prieš mane“. 10Kai jis papasakojo tą sapną savo tėvui ir savo broliams, tėvas jį subarė: „Koks čia sapnas! Nejaugi aš, tavo motina ir broliai ateisime ir nusilenksime iki žemės prieš tave?“ 11Jo broliai pavydėjo jam, bet tėvas įsidėmėjo tuos žodžius.
1Antraisiais Nebukadnecaro viešpatavimo metais Nebukadnecaras sapnavo sapną, kuris taip sujaudino jo dvasią, kad jis negalėjo miegoti. 2Tuomet karalius įsakė sušaukti žynius, astrologus, burtininkus ir chaldėjus, kad jie išaiškintų karaliui jo sapną. Jie atėjo ir stojo karaliaus akivaizdoje. 3Karalius jiems tarė: „Sapnavau sapną, kuris sujaudino mano dvasią; ir aš noriu jį žinoti“. 4Chaldėjai atsakė karaliui: „Tegyvuoja karalius per amžius! Pasakyk sapną savo tarnams, ir mes jį išaiškinsime“. 5Karalius kalbėjo chaldėjams: „Aš jau nusprendžiau: jei nepasakysite mano sapno ir jo neišaiškinsite, liepsiu sukapoti jus į gabalus ir paversti griuvėsiais jūsų namus. 6Jei pasakysite sapną ir jį išaiškinsite, gausite iš manęs atpildą, dovanų ir didelę garbę! Pasakykite sapną ir jo išaiškinimą!“ 7Jie antrą kartą atsakė: „Karalius tepasako sapną savo tarnams, ir mes jį išaiškinsime!“ 8Karalius atsakė: „Aš aiškiai suprantu, kad norite laimėti laiko, nes žinote, kad aš jau nusprendžiau. 9Jei nepasakysite sapno, nepakeisiu sprendimo. Suprantu, kad norite man duoti melagingą ir klaidingą aiškinimą, laukdami, kol laikai pasikeis. Pasakykite sapną, tada žinosiu, kad galite jį ir išaiškinti!“ 10Chaldėjai atsakė karaliui: „Nėra žemėje žmogaus, kuris galėtų įvykdyti karaliaus reikalavimą. Joks karalius, viešpats ar valdovas nėra nieko panašaus reikalavęs iš bet kokio astrologo, žynio ar chaldėjo. 11Dalykas, kurio karalius reikalauja, yra sunkus ir nėra nė vieno, kuris galėtų jį pasakyti karaliui. Tik dievai tą gali padaryti, bet jie negyvena tarp žmonių“. 12Karalius labai užsirūstino dėl to ir įsakė sunaikinti visus Babilono išminčius. 13Kai karalius įsakė išžudyti išminčius, jie ieškojo nužudyti Danielių bei jo draugus. 14Tada Danielius išmintingai ir atsargiai kreipėsi į Arjochą, karaliaus sargybos viršininką, kuriam buvo pavesta išžudyti išminčius Babilone. 15Jis kreipėsi į Arjochą: „Kodėl toks griežtas karaliaus potvarkis?“ Arjochas paaiškino Danieliui. 16Tuomet Danielius įėjo ir prašė karaliaus laiko, kad galėtų jam jo sapną išaiškinti. 17Sugrįžęs į savo namus, Danielius pranešė visa tai savo draugams Hananijai, Mišaeliui ir Azarijai, 18kad jie prašytų dangaus Dievo pasigailėjimo dėl šitos paslapties, kad Danielius ir jo draugai nepražūtų su kitais Babilono išminčiais. 19Danieliui nakties regėjime buvo apreikšta paslaptis. Tada jis šlovino dangaus Dievą, tardamas: 20„Palaimintas Dievo vardas per amžių amžius, nes Jam priklauso išmintis ir galia! 21Jis pakeičia laikus ir metus, pašalina ir įstato karalius, teikia išminties ir supratimo. 22Jis apreiškia gilybes ir paslaptis, žino, kas yra tamsoje, ir šviesa yra aplinkui Jį. 23Mano tėvų Dieve, giriu Tave ir dėkoju Tau, nes suteikei man stiprybės ir išminties ir dabar apreiškei, ko prašėme – atidengei karaliaus paslaptį“. 24Po to Danielius nuėjo pas Arjochą, kuriam karalius buvo pavedęs išžudyti Babilono išminčius, ir jam tarė: „Nežudyk Babilono išminčių! Vesk mane pas karalių, aš pasakysiu jam išaiškinimą“. 25Arjochas skubiai nuvedė Danielių pas karalių ir jam pranešė: „Radau vyrą iš Judo tremtinių, kuris gali pasakyti karaliui išaiškinimą“. 26Karalius tarė Danieliui, kurio vardas buvo Beltšacaras: „Ar tu gali pasakyti, ką sapnavau, ir tą sapną man išaiškinti?“ 27Danielius atsakė karaliui: „Išminčiai, žyniai, ženklų aiškintojai ir astrologai negali atskleisti karaliui paslapties, kurią karalius siekia sužinoti. 28Tačiau danguje yra Dievas, kuris apreiškia paslaptis ir šiuo sapnu praneša karaliui Nebukadnecarui, kas įvyks paskutinėmis dienomis. Tavo sapnas ir regėjimai buvo tokie: 29tu, karaliau, gulėdamas lovoje galvojai, kas įvyks po to, o Tas, kuris atskleidžia paslaptis, parodė tau, kas įvyks. 30Man šita paslaptis apreikšta ne todėl, kad esu už kitus išminčius pranašesnis, bet kad sapno išaiškinimas būtų žinomas tau, karaliau, ir tu pažintum savo širdies mintis. 31Tu, karaliau, regėjai didelę statulą; jos spindesys buvo nepaprastas, ji stovėjo prieš tave, jos išvaizda buvo baisi. 32Statulos galva buvo iš gryno aukso, krūtinė ir rankos – iš sidabro, juosmuo ir strėnos – iš vario, 33blauzdos – iš geležies, kojos – iš geležies ir iš molio. 34Tau bežiūrint į ją, atlūžęs be žmogaus rankų pagalbos akmuo smogė į statulos kojas ir sutrupino jas. 35Subyrėjo geležis, molis, varis, sidabras ir auksas – viskas tapo lyg pelai klojime rudenį. Juos išnešiojo vėjas, nepalikęs jokio pėdsako. O akmuo, kuris smogė į statulą, tapo dideliu kalnu ir pripildė visą žemę. 36Toks buvo sapnas. Dabar išaiškinsiu jį karaliui. 37Tu, karaliau, esi karalių karalius, nes dangaus Dievas suteikė tau karalystę, galybę bei garbę. 38Visur gyvenančius žmones, laukinius žvėris ir padangės paukščius atidavė į tavo rankas ir padarė tave visa ko valdovu. Tu esi auksinė galva. 39Po tavęs iškils kita karalystė, silpnesnė už tavo; trečioji karalystė, varinė, viešpataus visai žemei. 40Ketvirtoji karalystė bus stipri kaip geležis. Kaip geležis sudaužo ir sutrupina viską, taip ši karalystė sutrupins visas kitas. 41Kaip sapne regėjai, kad statulos kojos ir jų pirštai buvo dalinai iš molio ir dalinai iš geležies, taip ketvirtoji karalystė bus pasidalinusi, tačiau geležies stiprumo bus joje, nes tu matei geležį, sumaišytą su moliu. 42Kadangi kojų pirštai buvo iš geležies ir molio, tai karalystė bus dalinai stipri ir dalinai trapi. 43O kadangi regėjai geležį, maišytą su moliu, tai reiškia, kad jie susimaišys per žmogaus sėklą, tačiau nesusijungs, kaip geležis nesusijungia su moliu. 44Tų karalių dienomis dangaus Dievas įsteigs karalystę, kuri niekada nebus sunaikinta, kuri neatiteks jokiai kitai tautai. Ji sunaikins ir sudaužys visas karalystes ir pati pasiliks per amžius, 45kaip tu matei nuo kalno be žmogaus rankos pagalbos atlūžusį akmenį, kuris sutrupino geležį, varį, molį, sidabrą ir auksą. Didysis Dievas parodė tau, karaliau, kas bus ateityje. Sapnas yra tikras ir jo aiškinimas teisingas“. 46Tada karalius Nebukadnecaras parpuolė veidu į žemę, pagarbino Danielių ir įsakė aukas bei smilkalus jam aukoti. 47Karalius Danieliui tarė: „Iš tikrųjų jūsų Dievas yra dievų Dievas, karalių Viešpats ir paslapčių atskleidėjas, nes tu sugebėjai atskleisti šią paslaptį!“ 48Tada karalius išaukštino Danielių, davė jam daug brangių dovanų ir paskyrė jį Babilono srities valdovu ir visų Babilono išminčių vyriausiuoju valdytoju. 49Danieliaus prašomas, karalius paskyrė Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą reikalų tvarkytojais Babilono sričiai, o Danielius pasiliko karaliaus rūmuose.
Šie pavyzdžiai rodo, kad Dievas gali išmintingai naudoti sapnus. Taip pat matyti, kad sapnų aiškinimas Biblijoje reikalavo išminties, kartais pranašiškų dovanų ir dažnai Dievo patvirtinimo per vėlesnius įvykius. Todėl krikščioniška teologija laiko sapnus potencialiai prasmingais, bet niekada neišstumia Šventojo Rašto ar sveiko dvasinio patarimo.
Possible Biblical Interpretations of the Dream
Teologiniai aiškinimai turi būti pateikiami kaip galimybės, atitinkančios biblijines kategorijas, o ne kaip prognozės. Žemiau pateikiamos kelios pastoracinės galimybės, kurias kalmaro vaizdas gali iššaukti, skaitant per Biblijos simbolinę kalbą.
Chaos of the Deep and God’s Sovereignty
Kalmaras, iškylantis iš tamsios gelmės, simboliškai gali nurodyti biblijinį gilumos motyvą kaip paslapties ir kartais chaoso sritį. Raštas nuolat užtikrina, kad tas pats Dievas, kuris sukūrė gilumos padarus, laiko viską savo rankoje ir valdo pasaulio chaotiškas jėgas. Sapnas su kalmaru gali pakviesti sapnuotoją prisiminti Dievo suverenitetą virš nežinomybės gyvenime ir virš paslėptų baimių.
23Kas laivais plaukia į jūrą, vandenų platybėje prekiauja, 24tie mato Viešpaties darbus ir Jo stebuklus gelmėse. 25Jam įsakius, audros pakyla, šiaušiasi bangos. 26Ligi debesų jie pakyla, į gelmes vėl sminga, širdis jų tirpsta nelaimėje. 27Jie svirduliuoja ir klydinėja kaip girti, jų jėgos baigia išsekti. 28Varge jie Viešpaties šaukiasi, Jis iš sielvartų juos išvaduoja. 29Jis nutildo audrą, nuramina bangas. 30Tada jie džiaugiasi nurimusia jūra. Jis nuveda juos į geidžiamą uostą.
35Tą pačią dieną, atėjus vakarui, Jis tarė mokiniams: „Irkimės į aną pusę!“ 36Atleidę žmones, jie Jį pasiėmė, nes Jis tebebuvo valtyje. Kartu plaukė ir kitos mažos valtys. 37Pakilo didžiulė vėtra ir bangos daužėsi į valtį taip, kad ją jau sėmė. 38Jėzus buvo valties gale ir miegojo ant pagalvės. Mokiniai pažadino Jį, šaukdami: „Mokytojau, Tau nerūpi, kad mes žūvame?!“ 39Pabudęs Jis sudraudė vėją ir įsakė ežerui: „Nutilk, nusiramink!“ Tuojau pat vėjas nutilo, ir pasidarė visiškai ramu. 40Jis tarė jiems: „Kodėl jūs tokie bailūs? Ar vis dar neturite tikėjimo?“ 41Juos apėmė didelė baimė, ir jie kalbėjo vienas kitam: „Kas gi Jis toks? Net vėjas ir ežeras Jo klauso!“
Entanglement, Resistance, and Spiritual Struggle
Kalmaro čiuptuvai ir jo gebėjimas sugauti arba paleisti gali sukelti vaizdus apie įsipainiojimą arba kovą. Bibliniu požiūriu tokia vaizdinija gali būti skaitoma kaip sinas, dvasinė priespauda, sudėtingi santykiai ar klaidinantys įtaka, kurios bando laikyti žmogų atgal. Krikščionių atsakas yra pripažinti dvasinį pasipriešinimą ir pasikliauti Kristaus autoritetu bei dvasine ginkluote, o ne pasiduoti baimei.
10Pagaliau, mano broliai, būkite stiprūs Viešpatyje ir Jo galybės jėga. 11Apsirenkite visa Dievo ginkluote, kad galėtumėte pasipriešinti prieš velnio klastas. 12Nes mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio amžiaus tamsybių valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis danguje. 13Todėl imkitės visų Dievo ginklų, kad galėtumėte piktą dieną pasipriešinti ir, visa atlaikę, išstovėti. 14Tad stovėkite susijuosę savo strėnas tiesa, apsivilkę teisumo šarvais 15ir apsiavę kojas pasiruošimu skelbti taikos Evangeliją. 16O svarbiausia, pasiimkite tikėjimo skydą, su kuriuo užgesinsite visas liepsnojančias piktojo strėles. 17Pasiimkite ir išgelbėjimo šalmą bei Dvasios kalaviją, tai yra Dievo žodį, 18visada melsdamiesi Dvasioje visokeriopomis maldomis ir prašymu. Ištvermingai budėkite, malda užtardami visus šventuosius
Todėl atsiduokite Dievui; priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų.
Concealment, Fear, and the Call to Truth
Kalmaro gebėjimas panerti į gilumą arba išskirti rašalą kaip slėpimosi priemonę gali rodyti slėpimą, paslaptį ar sumišimą. Raštas kviečia tikinčiuosius gyventi šviesoje, prisipažinti kas paslėpta ir siekti tiesos. Sapnas, pabrėžiantis slėpimą, gali būti proga apžiūrėti paslėptas sritis, siekti atgailos ten, kur reikia, ir pakviesti Kristaus šviesą į neaiškius širdies ir gyvenimo kampelius.
5Tai yra žinia, kurią išgirdome iš Jo ir skelbiame jums, kad Dievas yra šviesa ir Jame nėra jokios tamsybės. 6Jei sakome, kad bendraujame su Juo, o vaikščiojame tamsoje, – meluojame ir nevykdome tiesos. 7O jei vaikščiojame šviesoje, kaip ir Jis yra šviesoje, mes bendraujame vieni su kitais, ir Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių. 8Jei sakome, kad neturime nuodėmės, – klaidiname patys save, ir nėra mumyse tiesos. 9Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių. 10Jei sakome, kad nesame nusidėję, darome Jį melagiu, ir nėra mumyse Jo žodžio.
23Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį; išbandyk mane ir pažink mano mintis. 24Matyk, ar aš einu nedorėlių keliu, ir vesk mane keliu amžinuoju!
Wonder, Creation, and Divine Imagination
Ne kiekvienas keistas padaras sapne nurodo problemą. Biblija traktuoja Dievo kūrinių įvairovę kaip Jo kūrybos ir šlovės ženklus. Kalmaras gali priminti sapnuotojui apie Dievo kūrinijos didybę ir grožį, skatinti garbinimą, dėkingumą ir nuostabą Dievui, kuris kuria tai, ko pilnai nesuprantame.
Dievas matė visa, ką buvo padaręs, ir tai buvo labai gerai. Buvo vakaras ir rytas – šeštoji diena.
3Kai pasižiūriu į Tavo dangus, Tavo rankų darbą, į mėnulį ir žvaigždes, kurias Tu išdėstei, 4kas yra žmogus, kad jį atsimeni, ir kas žmogaus sūnus, kad jį aplankai?
Caution about Idols and False Powers
Kadangi jūros vaizdiniai apokaliptinėje literatūroje kartais reiškia priešiškas sistemas ar netikras galias, kalmaras, pasirodantis grėsmingai ar įspūdingai, gali kvieti tikintįjį budrumui dėl kultūrinių stabų ar spaudimų, kurie traukia į kompromisą. Tai nėra prognozė; tai kvietimas ištikimai išskirti ir paklusti.
1Tuomet atėjo vienas iš septynių angelų, turėjusių septynis dubenis, ir prakalbino mane, sakydamas: „Eikš, aš parodysiu tau teismą didžiosios paleistuvės, sėdinčios ant daugybės vandenų. 2Su ja ištvirkavo žemės karaliai, ir jos ištvirkavimo vynu pasigėrė žemės gyventojai“. 3Ir jis Dvasia nunešė mane į dykumą. Ir aš išvydau moterį, sėdinčią ant skaisčiai raudono žvėries, pilno piktžodžiavimo vardų, turinčio septynias galvas ir dešimt ragų. 4Moteris buvo apsivilkusi purpuru ir škarlatu, išsipuošusi auksu, brangakmeniais ir perlais. Ji laikė rankoje aukso taurę, pilną savo ištvirkavimo šlykštybių ir nešvarumų. 5Ant jos kaktos buvo užrašytas vardas: „Paslaptis, didžioji Babelė, ištvirkėlių ir žemės šlykštybių motina“. 6Mačiau tą moterį, girtą nuo šventųjų kraujo ir nuo Jėzaus liudytojų kraujo. Ją matydamas, aš stebėte stebėjausi.
Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų.
Pastoral Reflection and Discernment
Kai krikščionis patiria ryškų kalmaro sapną, rekomenduojama reakcija yra dvasinė, blaivi ir orientuota į Raštą. Pradėkite malda, prašydami išminties. Skaitykite Šventąjį Raštą, kad pamatytumėte, kurie biblijiniai motyvai dera prie sapno, ir prašykite patikimų dvasinių bendratrumpių arba kunigo patarimo. Patikrinkite bet kokį aiškinimą pagal aiškų Šventojo Rašto mokymą ir pagal vaisius, kuriuos jis duoda žmogaus gyvenime. Venkite traktuoti sapną kaip galutinį pranešimą arba priemonę prognozuoti ateitį.
Jei sapnas kelia nerimą ar pasikartojančią baimę, atneškite jį Dievui maldoje ir, jei reikia, ieškokite pastoracinės ar profesionalios pagalbos dėl išliekamo streso. Trumpi pasaulietiniai ar psichologiniai požiūriai gali būti naudojami saikingai kaip praktiniai įrankiai streso valdymui, tačiau jie neturėtų pakeisti biblijinio atskyrimo. Visų pirma, krikščionys kviečiami savo viltį įtvirtinti Kristaus viešpatavime tiek matomoje, tiek nematomoje srityje.
Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.
Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų.
Išvada
Kalmaro sapnas stovi ten, kur susikerta Biblijos temos apie gilumą, Dievo kūrybinį darbą ir dvasinio kovojimo realybę. Biblija nepateikia paruoštos vieno žodžio reikšmės tokiam simboliui, tačiau ji suteikia teologines kategorijas — kūrinija, chaosas, slėpimas ir išgelbėjimas — kurios padeda krikščionims apmąstyti dalykus maldoje ir blaiviai. Sapnų aiškinimas reikalauja nuolankumo, patikrinimo ir buvimo įsišaknijus Šventajame Rašte bei evangelijoje. Vietoje to, kad baimintųsi keistų vaizdų, krikščionys kviečiami juos atnešti Dievui, ieškoti išmintingo patarimo ir leisti Šventajam Raštui vesti jų supratimą ir atsakymą.