Įvadas
Svajoje apie mokyklos praleidimą dažnai susidomi krikščionys, nes tai liečia gerai pažįstamas biblines temas: mokymąsi, autoritetą, atsakomybę, sąžinę ir formavimąsi. Svajonės apie išvengimą mokymosi vietos gali atrodyti nereikšmingos arba keistai skubios, ir krikščionys gali svarstyti, ar tokia svajonė turi dvasinę reikšmę. Svarbu pradėti nuo atsargios prielaidos: Biblija nėra sapnų žodynas, kuris kiekvieną įprastą vaizdą priskiria fiksuotai dvasinei reikšmei. Vietoj to, Šventraštis siūlo simbolines sistemas — vaizdus, metaforas ir teologines kategorijas — kurios padeda tikintiesiems suvokti, ką svajonė gali pasakyti apie jų širdis, santykius ar dvasinį gyvenimą.
Biblinis simbolizmas Šventraščiuose
Ieškodami biblinių žodžių, atitinkančių „mokyklą“ ir „praleidimą“, randame kelis pasikartojančius motyvus: mokymas ir ugdymas, tėvų ir mokytojų vaidmuo, Dievo drausmė, kvietimas būti rūpestingiems ir autoriteto realybė.
Viena pagrindinių biblinių temų yra mokymas ir išminties perdavimas iš kartos į kartą. Dievo tauta nuolat raginama mokyti ir mokytis, todėl „mokykla“ suvokiama kaip formacijos vieta, o ne tik akademinio rengimo centras.
6Šitie žodžiai, kuriuos tau šiandien skelbiu, tepasilieka tavo širdyje; 7mokyk jų savo vaikus ir apie juos kalbėk, sėdėdamas savo namuose, būdamas kelionėje, guldamas ir atsikeldamas.
Viešpaties baimė yra išminties pradžia, bet kvailiai niekina išmintį ir pamokymus.
Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti, tai ir pasenęs jis nenukryps nuo jo.
Naujajame Testamente taip pat vartojama mokymo, mokinių ugdymo ir paklusnumo kalba apibūdinti krikščioniškam gyvenimui. Didžioji Siuntimo užduotis ir Kristaus augimo pavyzdys rodo nuolatinę formaciją.
19Todėl eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu, 20mokydami juos laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos. Amen“.
O Jėzus augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse.
Patarlės ir kiti išminties tekstai griežtai pasisako prieš tingėjimą ir giria nuoseklų darbą bei dėmesį mokymui. Svajonės, demonstruojančios pareigų vengimą, gali atkartoti tuos perspėjimus apie tingumą ir aplaidumą.
6Tinginy, eik pas skruzdę, apsvarstyk jos kelius ir būk išmintingas. 7Ji neturi vadovo, prižiūrėtojo ar valdovo, 8bet paruošia sau maisto vasarą ir pjūties metu renka atsargas. 9Ar ilgai miegosi, tinginy? Kada atsikelsi iš savo miego? 10Truputį pamiegosi, truputį pasnausi, truputį pagulėsi sudėjęs rankas, 11ir ateis skurdas kaip pakeleivis ir nepriteklius kaip ginkluotas plėšikas.
30Aš ėjau pro tinginio lauką ir neišmanėlio vynuogyną. 31Visur augo erškėčiai ir buvo pilna dilgėlių, o akmeninė tvora buvo apgriuvus. 32Aš žiūrėjau, apsvarsčiau ir pasimokiau: 33„Truputį pamiegosi, truputį pasnausi, truputį pagulėsi, sudėjęs rankas, 34ir ateis skurdas kaip pakeleivis ir nepriteklius kaip ginkluotas plėšikas“.
Paulius ir laiškai aptaria krikščionio požiūrį į darbą ir autoritetą — ragindami dirbti visu atsidavimu ir gerbti teisėtas struktūras — todėl vaizdas, kuriame paliekama pareiga, gali kelti klausimų apie žmogaus santykį su atsakomybe prieš Dievą ir artimą.
Ir ką tik darytumėte, darykite iš širdies, kaip Viešpačiui, o ne žmonėms,
Kiekviena siela tebūna klusni aukštesnėms valdžioms, nes nėra valdžios, kuri nebūtų iš Dievo. Esančios valdžios yra Dievo nustatytos.
Šeimos ir bažnyčios vadovai pristatomi kaip turintys vaidmenį mokyti ir drausminti jaunimą; mokinio, kuris atsiduria už formacijos ribų, įvaizdis liečia tas pastoracines ir tėvų atsakomybes.
1Jūs, vaikai, klausykite Viešpatyje savo tėvų, nes tai teisinga. 2„Gerbk savo tėvą ir motiną“, – tai pirmasis įsakymas su pažadu: 3„Kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventum žemėje“. 4Ir jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos drausmindami ir mokydami Viešpatyje.
Šios Šventraščio gijos suteikia krikščionims teologinį žodyną mąstyti, ką „praleisti mokyklą“ gali reikšti dvasiniame lygmenyje: formacijos vengimas, kova su autoritetu, atsakomybės vengimas arba kvietimas grįžti prie mokymosi.
Svajonės biblinėje tradicijoje
Biblija pateikia daug pasakojimų, kur sapnai veikia kaip Dievo santykių su žmonėmis dalis, tačiau biblinis modelis yra mišrus ir pamokomas. Kai kurie sapnai aiškiai naudojami Dievo atskleidimui ar patvirtinimui, tuo tarpu daug sapnų yra tiesiog žmogiškos patirtys. Biblijos liudijimas skatina atskyrimą, išbandymą ir nuolankumą interpretuojant sapnus.
5Kartą Juozapas sapnavo sapną ir jį papasakojo savo broliams. Tada jie ėmė dar labiau jo nekęsti. 6Jis jiems tarė: „Pasiklausykite mano sapno: 7štai mes rišome pėdus laukuose; mano pėdas atsistojo ir stovėjo tiesus, o jūsų pėdai sustojo aplinkui ir nusilenkė prieš mano pėdą“. 8Broliai jam atsakė: „Bene būsi mūsų karalius? O gal mus valdysi?“ Ir jie dar labiau jo neapkentė dėl jo sapnų ir jo kalbų. 9Jis sapnavo dar kitą sapną ir papasakojo savo broliams: „Sapnavau dar vieną sapną, kad saulė, mėnulis ir vienuolika žvaigždžių lenkėsi prieš mane“. 10Kai jis papasakojo tą sapną savo tėvui ir savo broliams, tėvas jį subarė: „Koks čia sapnas! Nejaugi aš, tavo motina ir broliai ateisime ir nusilenksime iki žemės prieš tave?“ 11Jo broliai pavydėjo jam, bet tėvas įsidėmėjo tuos žodžius.
19Danieliui nakties regėjime buvo apreikšta paslaptis. Tada jis šlovino dangaus Dievą, tardamas: 20„Palaimintas Dievo vardas per amžių amžius, nes Jam priklauso išmintis ir galia! 21Jis pakeičia laikus ir metus, pašalina ir įstato karalius, teikia išminties ir supratimo. 22Jis apreiškia gilybes ir paslaptis, žino, kas yra tamsoje, ir šviesa yra aplinkui Jį. 23Mano tėvų Dieve, giriu Tave ir dėkoju Tau, nes suteikei man stiprybės ir išminties ir dabar apreiškei, ko prašėme – atidengei karaliaus paslaptį“.
Šios istorijos neįgalina paprasto principo, kad „kiekvienas sapnas yra žinia“. Vietoje to jos modeliuoja kruopštų interpretavimą, pasitikėjimą Dievo išmintimi ir bendruomenės konsultaciją. Krikščioniška teologija istoriškai laikėsi nuostatos, kad nors Dievas gali kalbėti per sapnus, dauguma sapnų nėra tiesioginiai dieviški pranešimai ir juos reikėtų vertinti Šventraščio, proto, tradicijos ir pastoracinio patarimo šviesoje.
Galimos biblinės sapno interpretacijos
Šios interpretacijos pateikiamos kaip teologinės galimybės — variantai, kuriuos krikščionis galėtų apsvarstyti — o ne kaip pranašiški pareiškimai.
1) Apleistos formacijos arba augimo simbolis
Svajonė apie mokyklos praleidimą gali rodyti įsitikinimą, kad žmogus apleidžia dvasinį augimą ar mokymąsi. Biblijos kvietimas būti ugdomam išmintyje ir augti Kristuje sudaro šios interpretacijos foną. Vaizdas gali skatinti atnaujintą įsipareigojimą Šventraštijai, mokinių ugdymui ir dvasinėms disciplinoms.
Tavo žodis yra žibintas mano kojai ir šviesa mano takui.
Viešpaties baimė yra išminties pradžia, bet kvailiai niekina išmintį ir pamokymus.
2) Sąžinė ir atsakomybė
Biblinė etika pabrėžia ištikimą atsakomybių valdymą — šeimyninių, profesinių ar bendruomeninių. Svajonė gali dramatiškai atspindėti neramią sąžinę dėl atidėtų pareigų, ragindama svajotoją apžiūrėti vengimo sritis ir imtis išganymo pokyčių.
Ir ką tik darytumėte, darykite iš širdies, kaip Viešpačiui, o ne žmonėms,
Kiekviena siela tebūna klusni aukštesnėms valdžioms, nes nėra valdžios, kuri nebūtų iš Dievo. Esančios valdžios yra Dievo nustatytos.
3) Pasipriešinimas autoritetui arba mokymui
Mokyklos praleidimas gali simbolizuoti maištą arba pasipriešinimą teisėtam autoritetui ir mokymui. Šventraštis kviečia į pagarbų paklusnumą, tuo pat metu primindamas tikintiesiems, kad paklusnumas Dievui viršija žemišką autoritetą. Ši interpretacija skatina atidžiai apmąstyti, ar pasipriešinimas yra nuodėmingas vengimas, pateisinama sąžinė ar giluminės santykių problemos simptomas.
1Jūs, vaikai, klausykite Viešpatyje savo tėvų, nes tai teisinga. 2„Gerbk savo tėvą ir motiną“, – tai pirmasis įsakymas su pažadu: 3„Kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventum žemėje“. 4Ir jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos drausmindami ir mokydami Viešpatyje.
19Todėl eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu, 20mokydami juos laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos. Amen“.
4) Kvietimas į drausmę ir persiorientavimą
Hebrajų Raštai ir laiškai pristato drausmę kaip Dievo tėviškos ugdos dalį. Svajonė apie mokyklos vengimą gali būti suprasta kaip kvietimas priimti pataisymą, grįžti prie sveikų įpročių ir įsisavinti kartais nepatogų formacijos darbą.
5Jūs pamiršote paraginimą, kuris sako jums kaip sūnums: „Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties auklybos ir nenusimink Jo baramas: 6nes kurį Viešpats myli, tą griežtai auklėja, ir plaka kiekvieną sūnų, kurį priima“. 7Jeigu jūs pakenčiat drausmę, Dievas elgiasi su jumis kaip su sūnumis. O kurio gi sūnaus tėvas griežtai neauklėja? 8Bet jeigu jūs be drausmės, kuri visiems privaloma, vadinasi, jūs ne sūnūs, o pavainikiai. 9Jau mūsų kūno tėvai mus bausdavo, ir mes juos gerbėme. Tad argi nebūsime dar klusnesni dvasių Tėvui, kad gyventume? 10Juk anie savo nuožiūra mus drausmino neilgą laiką, o šis tai daro mūsų labui, kad taptume Jo šventumo dalininkais. 11Beje, kiekviena auklyba tam kartui atrodo ne linksma, o karti, bet vėliau ji atneša taikingų teisumo vaisių auklėtiniams.
6Tinginy, eik pas skruzdę, apsvarstyk jos kelius ir būk išmintingas. 7Ji neturi vadovo, prižiūrėtojo ar valdovo, 8bet paruošia sau maisto vasarą ir pjūties metu renka atsargas. 9Ar ilgai miegosi, tinginy? Kada atsikelsi iš savo miego? 10Truputį pamiegosi, truputį pasnausi, truputį pagulėsi sudėjęs rankas, 11ir ateis skurdas kaip pakeleivis ir nepriteklius kaip ginkluotas plėšikas.
5) Nerimas dėl pasirodymo ar socialinės padėties
Vengiant grynai psichologinių paaiškinimų, Šventraštis pripažįsta baimės ir nerimo dvasinius aspektus. Svajonė gali atskleisti rūpesčius dėl gebėjimų, priklausymo ar teismo. Ištikimas atsakas yra atnešti tokius nerimus į maldą ir ieškoti užtikrinimo Dievo malonėje, o ne vengime.
O Jėzus augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse.
Pastoracinis apmąstymas ir atskyrimas
Kai krikščionys patiria sapną apie mokyklos praleidimą, pastoracinis kelias yra blaivus apmąstymas, o ne panika. Praktiniai kiti žingsniai, pagrįsti Šventraščiu, apima: maldą dėl aiškumo ir išminties, Šventraščio skaitymą ir meditaciją tekstuose, kalbančiuose apie mokymą ir sąžinę, išpažintį ir atstatymo siekimą, jei sapnas rodo apleistas pareigas, bei kreipimąsi į patikimą kunigą ar brandų tikintį dėl patarimo.
Prašykite Dievo išminties, tikrinkite įspūdžius pagal aiškų Šventraščio mokymą ir venkite daryti sapną pagrindu dideliems gyvenimo sprendimams be bendruomeninio atskyrimo. Atminkite, kad elgesio modeliai — nuolatinis aplaidumas ar maištas — yra reikšmingesni už vieną naktinį vaizdinį. Naudokite sapną kaip paskatą ištirti širdį, o ne kaip būsimų įvykių liudijimą.
Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.
Išvada
Sapnas apie mokyklos praleidimą gali turėti daug teologinių atspalvių: paskatinimą sugrįžti į ugdymą, sąžinę dėl apleistų atsakomybių, ženklą pasipriešinimui mokymui arba kvietimą priimti drausmę. Biblija nepateikia vienareikšmio žodyno moderniems sapnams, tačiau ji suteikia turtingus simbolinius išteklius — apie mokymą, autoritetą, rūpestingumą ir malonę — kurie padeda krikščionims interpretuoti savo vidinį gyvenimą. Priartėkite prie tokių sapnų su nuolankumu, tikrinkite juos pagal Šventraštį, ieškokite išmintingo patarimo ir leiskite jiems paskatinti ištikimą veiklą, o ne baimę ar spėliojimus.