Įvadas
Sapnų vaizdiniai, kurie siūlo idėją būti taikiniu arba „būti taikiniu“, natūraliai sukelia stiprias emocijas: pažeidžiamumą, baimę ir klausimus apie prasmę. Krikščionims tokie sapnai kelia susidomėjimą, nes jie liečia temas, kurioms Šventasis Raštas teikia rimtą dėmesį: priešas, apsauga, kaltinimas ir Dievo rūpestis pažeidžiamaisiais. Svarbu nuo pat pradžių pasakyti, kad Biblija nėra sapnų žodynas, kuris kiekvieną vaizdą paverstų fiksuotu ženklu. Vietoj to, Šventraštis suteikia simbolines sistemas, teologinę kalbą ir pasakojimo modelius, kuriuos galime naudoti atpažinti, ką Dievas gali mums mokyti per kasdienį gyvenimą, įskaitant sapnus. Diskernavimas reikalauja maldingos apmąstymo, palyginimo su Šventuoju Raštu ir išmintingo pastoracinio patarimo, o ne greitų spiritualizacijų.
Šventraščio simbolika
Kai sapnų vaizdiniai primena buvimą taikiniu, Biblija paprastai įrėmina tokius vaizdus keliuose pasikartojančiuose simboliniuose klasteriuose: ginklai ir karas, persekiojimas ir kančia, kaltinimas ir teismas, ir Dievo apsaugos buvimas. Ginklai ir strėles reiškia priešišką ketinimą; tikintieji vaizduojami kaip puolami, tačiau po Dievo skydų. Persekiojimo motyvai pabrėžia, kad kančia gali būti krikščioniško pašaukimo dalis, tuo pačiu niekaip nepateisinant nuodėmės. Kaltintojų kalba primena, kad kaltinimai ir priekaištai yra tikros dvasinės realybės, kurioms galima atsakyti tik Kristaus teisumu. Galiausiai, piemens ir tvirtovės vaizdiniai pabrėžia Dievo apsauginį buvimą grėsmės akivaizdoje.
11Apsirenkite visa Dievo ginkluote, kad galėtumėte pasipriešinti prieš velnio klastas. 12Nes mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio amžiaus tamsybių valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis danguje. 13Todėl imkitės visų Dievo ginklų, kad galėtumėte piktą dieną pasipriešinti ir, visa atlaikę, išstovėti. 14Tad stovėkite susijuosę savo strėnas tiesa, apsivilkę teisumo šarvais 15ir apsiavę kojas pasiruošimu skelbti taikos Evangeliją. 16O svarbiausia, pasiimkite tikėjimo skydą, su kuriuo užgesinsite visas liepsnojančias piktojo strėles. 17Pasiimkite ir išgelbėjimo šalmą bei Dvasios kalaviją, tai yra Dievo žodį,
Joks prieš tave nukaltas ginklas neturės galios. Kiekvienas liežuvis, kuris priešinsis tau teisme, bus pasmerktas. Tai yra Viešpaties tarnų paveldėjimas ir jų teisumas yra iš manęs“, – sako Viešpats.
1Tas, kuris gyvena Aukščiausiojo globoje, Visagalio šešėlyje pasilieka, 2sako Viešpačiui: „Tu mano priebėga ir mano tvirtovė, mano Dievas, kuriuo pasitikiu!“ 3Jis ištrauks tave iš medžiotojo kilpos, iš pražūtingo maro. 4Jis pridengs tave savo plunksnomis, po Jo sparnais rasi sau prieglaudą. Didysis skydas ir šarvas yra Jo tiesa! 5Tau nereikės bijoti nakties baisumų nė strėlių, švilpiančių dieną, 6nebaugins tavęs patamsyje slankiojąs maras nė vidudienį siaučiantis sunaikinimas. 7Tavo pašonėje kris tūkstantis ir dešimt tūkstančių – tavo dešinėje, bet tai nepriartės prie tavęs.
Nors eičiau per mirties šešėlio slėnį, nebijosiu pikto, nes Tu su manimi. Tavo lazda bei Tavo ramstis nuramina mane.
Šios ir panašios ištraukos rodo, kad biblijinė simbolika sujungia grėsmę ir dievišką pagalbą, o ne palieka tikintįjį interpretuoti atakos vaizdinį izoliuotai.
Sapnai bibliniame tradicijoje
Biblija įtraukia daugybę sapnų ir vizijų kaip Dievo bendravimo ir žmogaus patirties dalį. Tokie veikėjai kaip Jokūbas? (Joseph) ir Danielius gavo sapnus, kuriuos Dievas panaudojo išpirkimo istorijoje. Tuo pačiu Šventraštis ragina nuolankumą ir bet kokio dvasinio patyrimo patikrinimą. Sapnai gali būti priemonė, kurią naudoja Dievas, bet jie taip pat gali atspindėti sapnuotojo baimes, viltis ir sąžinę. Todėl krikščioniška teologija vertina sapnus su pagarba, bet ir atsargiai: jie yra pavaldūs Šventojo Rašto valdžiai ir bendruomenės diskernavimui.
5Kartą Juozapas sapnavo sapną ir jį papasakojo savo broliams. Tada jie ėmė dar labiau jo nekęsti. 6Jis jiems tarė: „Pasiklausykite mano sapno: 7štai mes rišome pėdus laukuose; mano pėdas atsistojo ir stovėjo tiesus, o jūsų pėdai sustojo aplinkui ir nusilenkė prieš mano pėdą“. 8Broliai jam atsakė: „Bene būsi mūsų karalius? O gal mus valdysi?“ Ir jie dar labiau jo neapkentė dėl jo sapnų ir jo kalbų. 9Jis sapnavo dar kitą sapną ir papasakojo savo broliams: „Sapnavau dar vieną sapną, kad saulė, mėnulis ir vienuolika žvaigždžių lenkėsi prieš mane“. 10Kai jis papasakojo tą sapną savo tėvui ir savo broliams, tėvas jį subarė: „Koks čia sapnas! Nejaugi aš, tavo motina ir broliai ateisime ir nusilenksime iki žemės prieš tave?“ 11Jo broliai pavydėjo jam, bet tėvas įsidėmėjo tuos žodžius.
Kai jis nusprendė taip padaryti, sapne pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios.
Kai kas nors sapnuoja, kad yra taikiniu, biblini tradicija kviečia mus įvertinti tą patirtį pagal Dievo apreikštą tiesą ir ieškoti patvirtinimo per maldą, Šventraštį ir išmintingą patarimą.
Galimi biblijiniai sapno aiškinimai
1. Dvasinės priešininkystės simbolis
Viena natūrali teologinė skaityba yra ta, kad sapnas atspindi dvasinę priešininkystę. Naujojo Testamento kalba apie aktyvų priešą ir dvasines galias, kurios siekia pakenkti Dievo tautai. Interpretuoti sapną tokiu būdu nereiškia pareiškimo apie tiesioginę pranašišką žinią; tai pastoracinis būdas įvardinti dvasinę kovą ir skatinti pasitikėjimą Šventuoju Raštu bei malonės priemonėmis.
Būkite blaivūs ir budrūs, nes jūsų priešas velnias slankioja aplinkui kaip riaumojantis liūtas, tykodamas kurį nors praryti.
11Apsirenkite visa Dievo ginkluote, kad galėtumėte pasipriešinti prieš velnio klastas. 12Nes mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio amžiaus tamsybių valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis danguje. 13Todėl imkitės visų Dievo ginklų, kad galėtumėte piktą dieną pasipriešinti ir, visa atlaikę, išstovėti. 14Tad stovėkite susijuosę savo strėnas tiesa, apsivilkę teisumo šarvais 15ir apsiavę kojas pasiruošimu skelbti taikos Evangeliją. 16O svarbiausia, pasiimkite tikėjimo skydą, su kuriuo užgesinsite visas liepsnojančias piktojo strėles. 17Pasiimkite ir išgelbėjimo šalmą bei Dvasios kalaviją, tai yra Dievo žodį,
2. Persekiojimo ar socialinio priešiškumo patirtis
Jei sapne vadovas ar sapnuotojas patiria konfliktą būdami budrūs, taikinio vaizdas gali atkartoti tikrus socialinius spaudimus ar persekiojimą. Evangelijos ir Laiškai pripažįsta, kad Kristaus sekėjams gali būti prieštaraujama arba jie gali kentėti dėl teisumo. Aiškinant sapną šiuo kampu, krikščionis kviečiamas apsvarstyti ištikimą liudijimą, išmintį ir galimybę, kad Dievas naudoja išbandymus charakterio išgryninimui.
10Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisumo, nes jų yra dangaus karalystė. 11Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus šmeižia ir persekioja bei meluodami visaip piktžodžiauja. 12Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes didelis jūsų atlygis danguje. Juk lygiai taip persekiojo ir iki jūsų buvusius pranašus“.
Be to, mes žinome, kad mylintiems Dievą viskas išeina į gera, būtent Jo tikslu pašauktiesiems.
3. Kaltinimas ir sąžinė
Kitas teologinis požiūris mato taikinio motyvą kaip atspindį kaltinimo—ar iš kitų, ar iš sąžinės. Šventraštis vaizduoja Šėtoną ir klaidingus kaltintojus, kurie iškelia abejones tikintųjų atžvilgiu, bet taip pat nukreipia į Kristų kaip mūsų gynėją, kuris nuima pasmerkimo prievolę. Toks sapnas gali būti kvietimas išnagrinėti sąžinę, atsiversti ten, kur reikia, ir ilsėtis Kristaus pateisinime.
Aš girdėjau danguje galingą balsą, sakantį: „Dabar atėjo mūsų Dievo išgelbėjimas, galybė, karalystė ir Jo Kristaus valdžia, nes išmestas mūsų brolių kaltintojas, skundęs juos mūsų Dievui dieną ir naktį.
Taigi dabar nebėra pasmerkimo tiems, kurie yra Kristuje Jėzuje, kurie gyvena ne pagal kūną, bet pagal Dvasią.
4. Kvietimas į priklausomybę ir pašaukimą
Kartais tai, kas atrodo grėsmingas vaizdas, gali būti perkonstruota kaip kvietimas: Dievas gali naudoti įtampą, kad nukreiptų mūsų troškimus arba išryškintų pašaukimą. Sapnai, kurie išbalansuoja, gali paskatinti maldingą persiorientavimą link Dievo tikslų, o ne į savisaugą. Nors Šventraštis nepateikia kontrolinio sąrašo kiekvienam sapnui, jis rodo Dievo providencialinį vadovavimą tiems, kurie Jo ieško.
Aš žinau, kokius sumanymus turiu dėl jūsų, – sako Viešpats. – Sumanymus jūsų gerovei, o ne nelaimėms, ir ateitį su viltimi.
5Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu. 6Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus.
Minimalūs psichologiniai pastebėjimai: pastoracinis skaitymas taip pat gali pripažinti, kad nerimas, stresas ar neseniai patirti įvykiai gali formuoti sapnų turinį. Tokie pastebėjimai turėtų būti antraeiliai ir suvaržyti—naudojami tik pastoracinei priežiūrai informuoti, o ne pakeisti teologinį apmąstymą.
Pastoracinis apmąstymas ir diskernavimas
Kai krikščionys nubunda nuo neraminančio sapno apie buvimą taikiniu, pastoracinis kelias yra nuoseklus ir Šventraščiu grindžiamas. Pradėkite atiduodami sapną Dievui maldoje ir ieškokite ramybės per malonės priemones, o ne panikos. Išbandykite aiškinimus pagal Šventąjį Raštą ir pagal vaisius, kuriuos jie duoda: ar jie veda prie atsivertimo, meilės, nuolankumo ir pasitikėjimo, ar prie baimės, išdidumo ar uždarymo? Ieškokite patarimo iš subrendusių krikščionių ir pastorių. Praktikuokite dvasines disciplinas, kurias Šventasis Raštas rekomenduoja—nuodėmių prisipažinimą, Šventojo Rašto skaitymą ir priklausymą Dvasiai—kad nepriklausomai nuo sapno kilmės tikinčiojo atsakas būtų įsišaknijęs Kristuje.
6Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. 7Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.
Tavo žodis yra žibintas mano kojai ir šviesa mano takui.
Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.
Praktiniai žingsniai: melskitės dėl aiškumo, garsiai skaitykite Šventraštį, kuris guodžia sąžinę, pasikalbėkite su patikimu pastoriumi ir būkite kantrūs. Ne kiekvienas sapnas yra žinia, kurią reikia nedelsiant išaiškinti; kai kurie geriausiai laikomi maldoje tol, kol atsiranda aiškumas.
Išvada
Sapnai apie buvimą taikiniu kelia rimtų klausimų, bet Biblija aprūpina krikščionis prie jų prieiti su blaiviu diskernavimu. Šventraščio vaizdiniai apie ginklus, kaltinimus, persekiojimą ir dievišką apsaugą suteikia teologines kategorijas, kurios padeda įvardinti patirtį, neužkraunant vienareikšmės prasmės. Vietoj to, kad sapnus traktuotume kaip orakulus, krikščionys kviečiami atnešti juos po Šventuoju Raštu, malda ir bendruomenine išmintimi. Tokioje pozicijoje neraminantis sapnas gali tapti augimo galimybe: gilinti pasitikėjimą Dievo globa, tirti širdį ir siekti ištikimo liudijimo pasaulyje. Visų pirma, krikščionys skatinami įtvirtinti viltį Dievo buvime ir pažaduose, ieškant aiškumo.
Todėl drąsiai artinkimės prie malonės sosto, kad gautume gailestingumą ir rastume malonę pagalbai reikiamu metu.