Įvadas
Ilčių (ivory) vaizdinys sapne natūraliai patraukia krikščionių dėmesį, nes jis turi stiprias biblines asociacijas: prabanga, meistriškumas, prekyba ir karališkas spindesys. Kai kam sapnuojant iltį, kyla pagunda ieškoti paruošto reikšmės paaiškinimo. Svarbu prisiminti, kad Biblija nėra visuotinis sapnų žodynas. Tačiau Raštas suteikia simbolines sistemas ir teologines kategorijas, kurios padeda krikščionims interpretuoti vaizdinius ištikimai Raštui ir Bažnyčios gyvenimui. Biblinė simbolių interpretacija vyksta nagrinėjant, kaip šie simboliai veikia pačiame Rašte, su kokiomis teologinėmis temomis jie dažniausiai siejami ir kaip Bažnyčios pastoracinė išmintis istorijoje atpažino Dievo balsą.
Biblijinė simbolika Šventajame Rašte
Senajame Testamente iltis pasirodo karališkų baldų, meistrystės ir tarptautinės prekybos kontekstuose. Šie panaudojimai išryškina kelias pasikartojančias teologines temas: grožį ir tvarką kaip Dievo kūrybos atspindžius; turtą ir pasaulinį prekių mainymą; bei trapų ribos tarp palaimos ir pagundų.
Viena aiškiausių ilties panaudojimų Senajame Testamente yra Saliamono sosto aprašyme, kuris simbolizuoja karališką orumą ir neįprastus išteklius, skiriamus Dovydo rūmams.
18Karalius padirbdino didelį sostą iš dramblio kaulo ir padengė jį geriausiu auksu. 19Sostas turėjo šešis laiptus, jo viršus užpakalinėje dalyje buvo apvalus, atramos rankoms buvo abiejose sosto pusėse, o du liūtai stovėjo šalia atramų. 20Dvylika liūtų stovėjo ant šešių laiptų, po vieną iš abiejų pusių. Nieko panašaus nebuvo padaryta jokioje karalystėje.
Kronikininkas pateikia paralelinį pasakojimą, kuris sustiprina sosto puošnumą kaip Saliamono išminties dalį ir kaip matomą Dievo palaimos vaisių jo ankstyvojo valdymo metu.
17Karalius padarė didžiulį sostą iš dramblio kaulo ir padengė jį grynu auksu. 18Sostas turėjo šešis laiptus ir auksinį pakojį. Abiejose sosto pusėse buvo rankoms atramos, du liūtai stovėjo šalia tų atramų. 19Be to, dvylika liūtų stovėjo ant šešių laiptų, po vieną iš abiejų pusių. Nieko panašaus nebuvo padaryta jokioje karalystėje.
Iltis taip pat minima pranašiškuose tarptautinės prekybos aprašymuose, kur tokie miestai kaip Tyras šlovinami už — ir vėliau teisiami dėl — dalyvavimo prabangos prekių srityje, įskaitant iltį, kuri juos žymėjo kaip svarbius Viduržemio jūros prekybos dalyvius.
Sirai savo brangakmenius, raudoną purpurą, margus audinius, drobę, koralus ir rubinus keitė į daugybę tavo gaminių.
Už ilties kaip turto ženklo, Biblija taip pat vertina meistrišką darbą. Dievas dovanoja amatininkams išmintį ir įgūdžius kurti daiktus, kurie puošia garbinimą ir kasdienį gyvenimą, mintis, pabrėžtą ištraukose, kuriose įvardijami ir palaiminti talentingi meistrai.
1Ir Viešpats kalbėjo Mozei: 2„Aš pašaukiau vardu Hūro sūnaus Ūrio sūnų Becalelį iš Judo giminės 3ir jį pripildžiau Dievo dvasios, išminties, sumanumo, pažinimo ir amato išmanymo, 4kad sugebėtų viską padaryti iš aukso, sidabro, vario, 5brangių akmenų ir medžio. 6Daviau jam padėjėją Ahisamako sūnų Oholiabą iš Dano giminės; kiekvienam daviau išmintį padaryti viską, apie ką tau kalbėjau.
Apibendrinant, šie panaudojimai kviečia atidaus teologinio apmąstymo: iltis gali reikšti grožį ir Dievo dovanotą įgūdį, matomą palaimą ir statusą, taip pat moralinius pavojus, lydinčius didelį turtą.
Sapnai biblijinėje tradicijoje
Biblija traktuoja sapnus kaip vieną iš kelių priemonių, kuriomis Dievas bendravo su žmonėmis, tuo pačiu ragindama atsargumą ir diskernavimą. Sapnai Rašte yra įvairūs: kai kurie yra dieviškos apsireiškimo priemonės, kiti — paprastos žmogiškos patirtys, o dar kiti yra dviprasmiški ir reikalauja interpretacijos.
Juozapo sapnai Pradžios knygoje demonstruoja, kaip sapnų vaizdiniai gali turėti prasmę, kuri vėliau paaiškėja per įvykių eigą.
5Kartą Juozapas sapnavo sapną ir jį papasakojo savo broliams. Tada jie ėmė dar labiau jo nekęsti. 6Jis jiems tarė: „Pasiklausykite mano sapno: 7štai mes rišome pėdus laukuose; mano pėdas atsistojo ir stovėjo tiesus, o jūsų pėdai sustojo aplinkui ir nusilenkė prieš mano pėdą“. 8Broliai jam atsakė: „Bene būsi mūsų karalius? O gal mus valdysi?“ Ir jie dar labiau jo neapkentė dėl jo sapnų ir jo kalbų. 9Jis sapnavo dar kitą sapną ir papasakojo savo broliams: „Sapnavau dar vieną sapną, kad saulė, mėnulis ir vienuolika žvaigždžių lenkėsi prieš mane“. 10Kai jis papasakojo tą sapną savo tėvui ir savo broliams, tėvas jį subarė: „Koks čia sapnas! Nejaugi aš, tavo motina ir broliai ateisime ir nusilenksime iki žemės prieš tave?“ 11Jo broliai pavydėjo jam, bet tėvas įsidėmėjo tuos žodžius.
Danielio ir Juozapo santykiai su valdovų sapnais iliustruoja interpretacinį modelį: sapnai dažnai reikalauja atidaus, Dievui nukreipto aiškinimo ir neturi automatinės autoriteto galios be Dievo patvirtinimo.
Tuo pačiu metu Raštas įspėja tikinčiuosius pateikti bet kokį apsireiškimo teiginį — įskaitant sapnus — Dievo Žodžio ir bendruomenės diskernavimo valiai, o ne privačiai užtikrintumui.
Po to Aš išliesiu savo dvasios ant kiekvieno kūno. Jūsų sūnūs ir dukterys pranašaus, seniai sapnuos sapnus ir jaunuoliai matys regėjimus.
Šie pavyzdžiai suformuoja pastoracinį tinklelį: kreipkitės į sapnus, tačiau išbandykite juos maldoje, Rašte, nuolankume ir ištikimų bendrų kelionės draugų išmintyje.
Galimos biblijinės sapno interpretacijos
Žemiau pateiktos kelios teologinės galimybės, ką sapnuoti iltį galėtų reikšti. Jos pristatomos kaip interpretacinės galimybės, išplaukusios iš Rašto naudojimo ilčiai ir susijusių temų; tai nėra teiginys, kad Dievas būtinai suteikė konkretų pranešimą.
1) Ženklas grožio, dovanotumo ir dieviškos kūrybos
Iltis Saliamono rūmuose siejama su išskirtine meistryste ir grožiu. Ilčių sapnas gali simboliškai nukreipti į Dievo dovanotą estetinį suvokimą, meistriškumo iškirtinumą arba į gyvenotą sezoną, kai grožis ir tvarka ypač išryškėja asmens gyvenime. Rašto pritarimas amatininkystei rodo, kad toks vaizdas gali būti kvietimas tvarkyti ir plėtoti Dievo dovanotus įgūdžius.
18Karalius padirbdino didelį sostą iš dramblio kaulo ir padengė jį geriausiu auksu. 19Sostas turėjo šešis laiptus, jo viršus užpakalinėje dalyje buvo apvalus, atramos rankoms buvo abiejose sosto pusėse, o du liūtai stovėjo šalia atramų. 20Dvylika liūtų stovėjo ant šešių laiptų, po vieną iš abiejų pusių. Nieko panašaus nebuvo padaryta jokioje karalystėje.
1Ir Viešpats kalbėjo Mozei: 2„Aš pašaukiau vardu Hūro sūnaus Ūrio sūnų Becalelį iš Judo giminės 3ir jį pripildžiau Dievo dvasios, išminties, sumanumo, pažinimo ir amato išmanymo, 4kad sugebėtų viską padaryti iš aukso, sidabro, vario, 5brangių akmenų ir medžio. 6Daviau jam padėjėją Ahisamako sūnų Oholiabą iš Dano giminės; kiekvienam daviau išmintį padaryti viską, apie ką tau kalbėjau.
2) Palaimos ir aprūpinimo simbolis
Kadangi iltis bibliniuose pasakojimuose siejama su vertingomis gėrybėmis ir karališku aprūpinimu, sapnas gali būti suprantamas — laikytina galimybe — kaip dėkingumo už Dievo materialines dovanas arba kaip ruduo, kai ištekliai yra valdomi geriems tikslams. Interpretuojant tokiu būdu, derėtų atkreipti dėmesį, ar sapnas veda į padėką ir dosnumą.
17Karalius padarė didžiulį sostą iš dramblio kaulo ir padengė jį grynu auksu. 18Sostas turėjo šešis laiptus ir auksinį pakojį. Abiejose sosto pusėse buvo rankoms atramos, du liūtai stovėjo šalia tų atramų. 19Be to, dvylika liūtų stovėjo ant šešių laiptų, po vieną iš abiejų pusių. Nieko panašaus nebuvo padaryta jokioje karalystėje.
3) Įspėjimas apie turtą, puikybę ar klaidingą pasitikėjimą
Raštas nuolat įspėja, kad turtai ir spindesys gali sukietinti širdį arba tapti stabais. Tas pats vaizdas, kuris švenčia grožį ir gerovę, gali taip pat veikti kaip perspėjimas: ilčių sapnas simboliškai gali kvieti prie savianalizės dėl prisirišimų prie statuso, patogumo ar reputacijos. Bibliniuose pasakojimuose yra istorijų, kur karališkas spindesys vėliau pasitarnauja dvasinei žlugčiai, tad bet kokia tokia interpretacija turėtų būti nuolanki ir pastoracinė, o ne paniškas perspėjimas.
Sirai savo brangakmenius, raudoną purpurą, margus audinius, drobę, koralus ir rubinus keitė į daugybę tavo gaminių.
1Karalius Saliamonas mylėjo daug svetimšalių moterų. Be faraono dukters, jis turėjo moabičių, amoničių, edomičių, sidoniečių, hetičių – 2moterų iš tautų, apie kurias Viešpats buvo sakęs izraelitams: „Neveskite jų ir neleiskite savo dukterų už jų, nes jie tikrai nukreips jūsų širdis į savo dievus“. Tačiau Saliamonas įsimylėjo jas. 3Jis turėjo septynis šimtus žmonų ir tris šimtus sugulovių; ir jo žmonos nukreipė jo širdį. 4Saliamonui pasenus, jo žmonos nukreipė jo širdį į kitus dievus, ir jo širdis nebuvo tobula prieš Viešpatį, jo Dievą, kaip jo tėvo Dovydo širdis. 5Saliamonas sekė sidoniečių deivę Astartę ir amonitų pabaisą Milkomą. 6Saliamonas darė pikta Viešpaties akyse ir nesekė iki galo Viešpačiu, kaip jo tėvas Dovydas. 7Saliamonas pastatė ant kalno ties Jeruzale aukštumą Moabo pabaisai Kemošui ir amonitų pabaisai Molechui. 8Taip jis padarė visoms svetimšalėms savo žmonoms, kurios smilkydavo ir aukodavo savo dievams. 9Viešpats užsirūstino ant Saliamono, nes jis nusigręžė nuo savo Viešpaties, Izraelio Dievo, kuris jam buvo pasirodęs du kartus 10ir įsakęs jam, kad nesektų paskui svetimus dievus. Bet jis nesilaikė Viešpaties įsakymo. 11Tada Viešpats tarė Saliamonui: „Kadangi tu taip pasielgei ir nesilaikei mano sandoros bei mano nuostatų, kuriuos tau daviau, tai Aš atimsiu iš tavęs karalystę ir ją atiduosiu tavo tarnui. 12Tačiau tau gyvam esant to nedarysiu dėl tavo tėvo Dovydo, bet atimsiu ją iš tavo sūnaus. 13Visos karalystės neatimsiu, vieną giminę duosiu tavo sūnui dėl savo tarno Dovydo ir dėl Jeruzalės, kurią išsirinkau“.
4) Kvietimas prie atsakomingo tvarkymo ir moralinės atsakomybės
Kadangi iltis Rašte dažnai pasirodo prekybos ir tarptautinių mainų kontekstuose, ilties sapnas gali kilti klausimų apie tai, kaip žmogus naudoja išteklius. Teologiškai šis vaizdas gali kvieti krikščionį svarstyti apie valdymą: ar materialinės dovanos naudojamos garbinimui, teisingumui ir tarnystei, ar jos susitelkia į savęs patenkinimą? Toks aiškinimas nukreipia dėmesį į praktinį mokinystę, o ne į spekuliatyvų apsireiškimą.
Sirai savo brangakmenius, raudoną purpurą, margus audinius, drobę, koralus ir rubinus keitė į daugybę tavo gaminių.
Pastoracinis apmąstymas ir diskernavimas
Kai krikščionis sapnuoja iltį, pastoracinis kelias yra nuolankus ir Raštu grįstas. Rekomenduojami žingsniai apima maldingą apmąstymą, klausimą, kaip tas vaizdas dera su Biblijos mokymu apie grožį, turtą, valdymą ir stabus; atitinkamų Rašto vietų skaitymą; ir patarimų ieškojimą pas patikimą kunigą ar subrendusią tikinčiąjį. Sapnai gali atspindėti įprastus gyvenimo įspūdžius — darbą, meną, neseniai vykusias ar vykstančias pokalbius — todėl atkreipkite dėmesį į šias galimybes, nepadarant jų dominuojančiu interpretacijos raktu.
Jei sapnas sukelia prisipažinimą dėl nuodėmės, siekite atgailos ir susitaikymo. Jei jis skatina dėkingumą, aukokite šlovinimą. Jei kyla klausimų dėl išteklių, apsvarstykite konkrečius valdymo ir dosnumo veiksmus. Visų pirma, vengti paversti sapną sprendžiančia pranašyste: visas įspūdžius išbandykite Raštu ir Kristaus Kūno diskernavimu.
Trumpa, minimali pastaba apie psichologines priežastis: sapnai kartais apdoroja kasdienes patirtis ar nerimus. Ši pastaba gali būti svarstoma kartu su teologiniu apmąstymu, bet neturėtų pakeisti dvasinio diskernavimo.
Išvada
Iltis kaip sapno vaizdinys nukreipia krikščionis į keletą biblinių temų: Dievo dovanojamas grožis ir įgūdžiai, matoma palaima ir turtai, senovės pasaulio tarptautinės prekybos realybė ir nuolatinė rizika, kurią turtai bei spindesys kelia sielai. Raštas nepateikia vieningo, universalus kodo sapnų vaizdams, tačiau jis duoda modelius — tekstus ir teologinius principus — kurie padeda maldingai interpretuoti tokius vaizdus. Krikščionys skatinami išbandyti įspūdžius pagal Raštą, ieškoti išmintingo patarimo, praktikuoti nuolankumą ir atsakyti konkrečiais veiksmais — atgaila, dėkingumu, atsakingu valdymu — kurie dera su evangelija, o ne siekti sensacingos užtikrintumo.