Įvadas
Sapnai apie žinutės gavimą natūraliai patraukia krikščionio dėmesį. Nuo pat Šventojo Rašto pradžios sapnai yra vienas būdų, kuriais žmonės apibūdina susidūrimus su prasmėmis, kurios, regis, kyla už kasdienio pabudimo ribų. Tuo pačiu Biblija nėra sapnų žodynas, suteikiantis nuolatinę prasmę kiekvienam įprastam vaizdui. Vietoj to, Šventasis Raštas siūlo modelius ir teologines kategorijas, pagal kurias krikščionys gali apdairiai aiškinti tokias patirtis: sapnai gali būti Dievo atskleidimo, įspėjimo, moralinio paskatinimo priemonės arba tiesiog nuopuolusios proto veiklos vaisius. Bet kurią interpretaciją būtina matuoti pagal visą Dievo patarimą, išbandyti bendruomenėje ir laikyti nuolankiai.
Biblijos simbolika Šventajame Rašte
Šventajame Rašte pagrindinis „žinutės sapne“ simbolis turi kelias nuoseklias teologines gijas. Kartais sapnai funkcionuoja kaip dieviško vadovavimo ir atskleidimo kanalai — pavyzdžiui, kai Dievas atskleidžia planą, duoda nurodymą arba ruošia tarną būsimam pašaukimui. Sapnai taip pat gali būti būdas, kuriuo Dievas perduoda taisomąją tiesą išdidiems ar sumišusiems žmonėms. Kita vertus, sapnai savaime nėra autoritetingi; biblijos liudijimas pripažįsta, kad sapnai gali reikalauti aiškinimo ir atskyrimo, ir kad jų gali piktnaudžiauti klaidingi mokytojai.
Keli naratyviniai ir pranašiški tekstai demonstruoja šiuos modelius. Jokūbo sapnas apie kopėčias ir prie jo pririšta pažadas iliustruoja dievišką paguodą lemtingu momentu. Patriarcho Jozepo ankstyvieji sapnai signalizuoja Dievo suverenius tikslus, o vėlesniojo Jozepo Egipte aiškinimai rodo, kaip Dievas gali panaudoti sapnų kalbą išgelbėjimo išmintybei krizės metu. Tokie karaliai kaip Saliamonas gavo sapnus, per kuriuos Dievas suteikė išmintį. Pranašiškos knygos taip pat kalba apie laiką, kai Dievas išlies sapnus ir regėjimus savo tautai kaip eschatologinę palaimą.
10Jokūbas, išvykęs iš Beer Šebos, keliavo į Haraną. 11Jis, pasiekęs vieną vietovę, ten pasiliko nakvoti, nes saulė jau buvo nusileidusi. Paėmęs vieną iš ten gulinčių akmenų, pasidėjo priegalviu ir atsigulė. 12Jis sapnavo kopėčias, pastatytas ant žemės, kurių viršus siekė dangų, o Dievo angelai jomis laipiojo aukštyn ir žemyn. 13Kopėčių viršuje stovėjo Viešpats ir tarė: „Aš esu Viešpats, tavo tėvo Abraomo ir Izaoko Dievas. Tą žemę, ant kurios guli, atiduosiu tau ir tavo palikuonims. 14O tavo palikuonių bus kaip žemės dulkių; tu išsiplėsi į vakarus ir į rytus, į šiaurę ir į pietus; tavyje ir tavo palikuonyse bus palaimintos visos žemės giminės! 15Aš būsiu su tavimi ir tave saugosiu, ir lydėsiu visur, ir vėl tave parvesiu į šitą žemę; nepaliksiu tavęs, kol įvykdysiu tai, ką esu pažadėjęs“. 16Jokūbas, pabudęs iš miego, tarė: „Tikrai Viešpats yra šitoje vietoje, o aš to nežinojau!“ 17Jis nusigandęs tarė: „Kokia baisi šita vieta! Čia ne kas kita, kaip Dievo namai, dangaus vartai!“
5Kartą Juozapas sapnavo sapną ir jį papasakojo savo broliams. Tada jie ėmė dar labiau jo nekęsti. 6Jis jiems tarė: „Pasiklausykite mano sapno: 7štai mes rišome pėdus laukuose; mano pėdas atsistojo ir stovėjo tiesus, o jūsų pėdai sustojo aplinkui ir nusilenkė prieš mano pėdą“. 8Broliai jam atsakė: „Bene būsi mūsų karalius? O gal mus valdysi?“ Ir jie dar labiau jo neapkentė dėl jo sapnų ir jo kalbų. 9Jis sapnavo dar kitą sapną ir papasakojo savo broliams: „Sapnavau dar vieną sapną, kad saulė, mėnulis ir vienuolika žvaigždžių lenkėsi prieš mane“. 10Kai jis papasakojo tą sapną savo tėvui ir savo broliams, tėvas jį subarė: „Koks čia sapnas! Nejaugi aš, tavo motina ir broliai ateisime ir nusilenksime iki žemės prieš tave?“ 11Jo broliai pavydėjo jam, bet tėvas įsidėmėjo tuos žodžius.
Gibeone Viešpats pasirodė Saliamonui naktį sapne ir tarė: „Prašyk, ką Aš tau galėčiau duoti“.
Po to Aš išliesiu savo dvasios ant kiekvieno kūno. Jūsų sūnūs ir dukterys pranašaus, seniai sapnuos sapnus ir jaunuoliai matys regėjimus.
Sapnai biblinėje tradicijoje
Biblija traktuoja sapnus ir su atvirumu, ir su atsargumu. Skaičių knygoje Dievas pats atskiria įprastus sapnus nuo išskirtinio pranašo žodžio; Naujajame Testamente krikščionys raginami išbandyti dvasines patirtis, o ne priimti jas nekritiškai. Šventraštyje sapnai įprastai reikalauja aiškinimo; prasmė ne visada yra akivaizdi sapnuojančiajam. Tikėjimo bendruomenė, Raštas ir Šventosios Dvasios tęstinis vadovavimas suteikia kontekstą atsakingam atskyrimui.
Jis tarė jiems: „Klausykite! Jei kas tarp jūsų yra Viešpaties pranašas, Aš jam apsireiškiu regėjime arba kalbu sapne.
Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų.
Galimi biblijiniai sapno aiškinimai
Žemiau pateikiamos kelios teologinės galimybės — pateiktos kaip aiškinimo variantai, o ne kaip teiginiai apie bet kurį konkretų sapną.
Dieviškas vedimas arba įspėjimas
Viena bibliniu požiūriu pateisinama interpretacija yra ta, kad Dievas kartais naudoja sapnus vesti savo žmones dėl konkrečių sprendimų arba įspėti apie pavojų. Naujojo Testamento pasakojimai mini, kaip Juozapas, Marijos vyras, gavo sapnus, kurie jį nukreipė imtis Marijos kaip žmonos, bėgti į Egiptą ir vėliau sugrįžti į Izraelį — pavyzdžiai, kai Dievo providentija naudojo sapnus, kad apsaugotų ir nukreiptų Mesijo šeimą. Jei sapnas dera su Šventuoju Raštu, veda į mylinčią paklausą ir yra patvirtinamas malda bei patarimu, jį pagrįstai galima laikyti Dievo vadovavimo kanalu.
Kai jis nusprendė taip padaryti, sapne pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios.
Jiems iškeliavus, štai pasirodė Juozapui sapne Viešpaties angelas ir tarė: „Kelkis, imk kūdikį, Jo motiną ir bėk į Egiptą. Pasilik ten, kol tau pasakysiu, nes Erodas ieškos kūdikio, norėdamas Jį nužudyti“.
Apreiškimas, reikalaujantis aiškinimo
Šventasis Raštas rodo, kad sapnuose gali būti simbolinio turinio, kuriam reikia aiškinimo. Egiptietis Juozapas ir pranašas Danielius iliustruoja, jog Dievas gali duoti tiek sapną, tiek jo aiškinimą, kad pasiektų išmintingą valdymą arba atskleistų būsimas valias. Jeigu sapnas atrodo simboliškas, tikslinga ieškoti biblijiškai pagrįsto aiškinimo — remiantis Šventojo Rašto naratyvine ir teologine struktūra. Tikslas nėra mistinis nušifravimas, o nustatyti, kaip sapnas dera su Dievo atskleista tiesa.
Skatinimas moraliniam arba dvasiniam savianalizui
Kartais žinutė sapne veikia kaip sąžinė arba šauksmas atgailai. Sapnai, kurie sukelia sąžinės graužatį dėl nuodėmės, kviečia susitaikyti ar skatina nuolankų pasikliaujimą Dievu, turi būti vertinami Kristaus kvietimo atgailai ir atnaujintam gyvenimui šviesoje. Tokie sapnai gali tapti pastoracinėmis priemonėmis: jie gali atverti duris sustiprintai maldai, išpažinčiai ir susitaikymui, nereiškdami naujo viešo apreiškimo.
Apgaulingi arba klaidinantys sapnai
Biblija taip pat įspėja, kad sapnai nebūtinai yra iš Dievo. Deuteronomija įspėja bendruomenę prieš pranašus ar sapnuotojus, kurie vilioja žmones sekti kitais dievais; sapnai gali būti manipuliuojami arba klaidinti, kai jie atskirti nuo sandoros ištikimybės. Todėl sapnas, kuris skatina nepaklusti Dievo įsakymams, skatina baimę ar stabmeldystę arba prieštarauja aiškiam bibliniam mokymui, turi būti atmetamas.
1„Jei tarp jūsų iškiltų pranašas ar atsirastų sapnuotojas ir paskelbtų kokį ženklą ar stebuklą, 2kuris įvyktų, ir po to tau sakytų: ‘Sekime dievus, kurių tu nepažįsti, ir jiems tarnaukime’, 3tokio pranašo ar sapnuotojo neklausyk, nes Viešpats, jūsų Dievas, jus bando, kad paaiškėtų, ar Jį mylite visa širdimi ir visa siela.
20Neniekinkite pranašavimų! 21Visa ištirkite ir to, kas gera, laikykitės!
Minimalūs klinikiniai ar psichologiniai aspektai (trumpai ir atskirai)
Nors čia dėmesys skiriamas teologijai, sąžininga trumpai pripažinti, kad Šventasis Raštas niekada neigia, jog protai ir kūnai turi natūralius procesus. Miegas, atmintis, stresas ir neseniai patirtos įvykiai gali formuoti sapnų turinį. Pastoracinė išmintis gali apimti paprastus praktiškus žingsnius sveikatai ir poilsiui pagerinti, o kai kuriais atvejais — ir profesionalią pagalbą, išlaikant teologinį atskyrimą kaip pagrindinį.
Pastoracinė refleksija ir dvasinis atskyrimas
Krikščionys kviečiami reaguoti į sapnus malda, Šventuoju Raštu ir bendruomenės išmintimi, o ne baime ar tikrumu. Praktiniai žingsniai apima sapno atnešimą Viešpačiui tvarkingomis maldomis, išminties prašymą, įspūdžių palyginimą su Šventuoju Raštu ir konsultaciją su subrendusiais tikinčiaisiais ar pastoracinėmis vadovybėmis, kurios pažįsta Bibliją ir asmens gyvenimo kontekstą. Atskyrimas reikalauja kantrybės: leisti laikui atskleisti aiškumą, laukti nuoseklaus patvirtinimo ir būti atviram Dievui formuojant supratimą per Raštą ir bažnyčios gyvenimą.
Maldaujant dėl sapno, biblijinis paskatinimas yra prašyti Dievo išminties ir aiškumo. Krikščionys turėtų priešintis pagundai padaryti sapną galutine autoritetu; vietoje to tegul Šventasis Raštas ir Dvasios vaisius veda atsakymą. Jeigu sapnas skatina veikti, pirmenybę teikite apdairumui ir vienybei: patvirtinkite tolesnius žingsnius su tais, kurie įgalioti jus ganyti, ir užtikrinkite, kad bet koks veiksmas vesti link šventumo, meilės ir tarnystės.
Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.
Išvada
Žinutės gavimas sapne gali būti reikšmingas krikščioniui, nes Šventasis Raštas rodo, kad Dievas kartais naudoja sapnus vedimui, įspėjimui ar mokymui. Tuo pačiu Biblija reikalauja kruopštaus išbandymo, nuolankumo ir paklusnumo Raštui kaip galutiniam normatyvui. Ištikimas atsakas apima maldingą atskyrimą, biblijinę apmąstymą ir išmintingą patarimą. Vietoje to, kad sapnai būtų traktuojami kaip raktai į ateitį ar kaip įrodymas ypatingos padėties, krikščionys kviečiami juos lyginti su Kristumi, ieškoti išminties ir leisti Dievo Žodžiui bei bažnyčios gyvenimui formuoti supratimą ir atsaką.