Įvadas
Sapnai turi ilgą ir pagarbą pelniusį vietą krikščioniškoje vaizduotėje. „Ryškus“ sapnas — toks, kuris jaučiamas kaip neįprastai gyvas arba reikšmingas — natūraliai patraukia dėmesį, nes Šventajame Rašte fiksuoti momentai, kai Dievas naudojo sapnus mokydamas, įspėdamas ir vediodamas. Tuo pačiu Biblija neveikia kaip sapnų žodynas, suteikiantis vienareikšmiškas reikšmes kiekvienam vaizdui. Vietoj to biblijinis liudijimas siūlo simbolines sistemas, teologinius modelius ir pastoracines praktikas, padedančias atpažinti, ką intensyvus sapnas gali reikšti tikėjimo gyvenime. Šis straipsnis apžvelgia tas biblijines schemas ir siūlo atsargius, Šventuoju Raštu pagrįstus būdus, kaip krikščionys gali aiškinti ir reaguoti.
Biblijinė simbolika Šventajame Rašte
Senajame ir Naujajame Testamente sapnai pasirodo kaip Dievo bendravimo priemonė, dažnai naudodami simbolinius vaizdus, kuriems reikia aiškinimo. Patriarcho Jokūbo sapnai ir vėliau jo dovana aiškinti Faraono sapnus rodo tiek simbolinio turinio buvimą, tiek Dievo suteiktos išminties poreikį jį suprasti. Panašiai Dano aiškinimai karališkųjų sapnų ir pranašiškas pažadas, kad Dievas išlies vizijas ir sapnus, yra biblijinės peizažo dalis. Šie tekstai moko, kad sapnai gali turėti teologinę prasmę, susijusią su Dievo tikslais, suverenumu ir Providencijos rūpesčiu.
5Kartą Juozapas sapnavo sapną ir jį papasakojo savo broliams. Tada jie ėmė dar labiau jo nekęsti. 6Jis jiems tarė: „Pasiklausykite mano sapno: 7štai mes rišome pėdus laukuose; mano pėdas atsistojo ir stovėjo tiesus, o jūsų pėdai sustojo aplinkui ir nusilenkė prieš mano pėdą“. 8Broliai jam atsakė: „Bene būsi mūsų karalius? O gal mus valdysi?“ Ir jie dar labiau jo neapkentė dėl jo sapnų ir jo kalbų. 9Jis sapnavo dar kitą sapną ir papasakojo savo broliams: „Sapnavau dar vieną sapną, kad saulė, mėnulis ir vienuolika žvaigždžių lenkėsi prieš mane“. 10Kai jis papasakojo tą sapną savo tėvui ir savo broliams, tėvas jį subarė: „Koks čia sapnas! Nejaugi aš, tavo motina ir broliai ateisime ir nusilenksime iki žemės prieš tave?“ 11Jo broliai pavydėjo jam, bet tėvas įsidėmėjo tuos žodžius.
15Faraonas tarė Juozapui: „Sapnavau sapną, ir nėra nė vieno, kuris galėtų jį išaiškinti. Aš girdėjau, kad tu gerai aiškini sapnus“. 16Juozapas atsakė faraonui: „Ne aš, o Dievas duos faraonui palankų aiškinimą“.
19Danieliui nakties regėjime buvo apreikšta paslaptis. Tada jis šlovino dangaus Dievą, tardamas: 20„Palaimintas Dievo vardas per amžių amžius, nes Jam priklauso išmintis ir galia! 21Jis pakeičia laikus ir metus, pašalina ir įstato karalius, teikia išminties ir supratimo. 22Jis apreiškia gilybes ir paslaptis, žino, kas yra tamsoje, ir šviesa yra aplinkui Jį. 23Mano tėvų Dieve, giriu Tave ir dėkoju Tau, nes suteikei man stiprybės ir išminties ir dabar apreiškei, ko prašėme – atidengei karaliaus paslaptį“.
Po to Aš išliesiu savo dvasios ant kiekvieno kūno. Jūsų sūnūs ir dukterys pranašaus, seniai sapnuos sapnus ir jaunuoliai matys regėjimus.
Simboliškai sapnai Šventajame Rašte dažnai remiasi pasikartojančiais motyvais — karalystėmis, gyvūnais, sapnais apie kilimą ar nuosmukį, drabužiais, duona, vandeniu ar keliautojais — kiekvienu atveju įsišaknijusiais biblijinių rašytojų kultūrinėje ir teologinėje vaizduotėje. Tokių simbolių aiškinimui reikalingas dėmesingas žvilgsnis į tai, kaip patys Šventasis Raštas naudoja tuos pačius vaizdus kitur ir į platesnes biblines temas: sandorą, teismą, gailestingumą ir išpirkimą.
Sapnai biblijinėje tradicijoje
Biblija žiūri į sapnus su niuansu. Kai kurie sapnai yra aiškiai dieviški pranešimai; kiti yra dviprasmiški; keletas — klaidinantys. Biblijinė tradicija skatina atskyrimą: pripažinti, kad Dievas gali kalbėti per sapnus, bet taip pat, jog ne kiekvienam sapnui reikia be kritikos pritarti kaip tiesioginiam Dievo žodžiui. Nuolankumas, bendruomeninis išbandymas ir paklusimas Šventajam Raštui veda tikinčiuosius, kai atsiranda sapnai.
Jis tarė jiems: „Klausykite! Jei kas tarp jūsų yra Viešpaties pranašas, Aš jam apsireiškiu regėjime arba kalbu sapne.
‘Paskutinėmis dienomis, – sako Dievas, – Aš išliesiu savo Dvasios kiekvienam kūnui, ir jūsų sūnūs bei dukterys pranašaus, jūsų jaunuoliai matys regėjimus, o senieji sapnuos sapnus.
Naujasis Testamentas ir vėlesnė krikščioniška teologija pabrėžia, kad visi tariami apreiškimai turi būti patikrinti pagal tikėjimo taisyklę ir Šventojo Rašto mokymą. Sapnai, prieštaraujantys evangelijai, skatindami nuodėmę ar stabmeldystę, turi būti atmesti. Priešingai, sapnai, kurie dera su Dievo atskleista savybe ir veda į atgailą, meilę ir paklusnumą, gali būti priimti kaip patvirtinantys ženklai arba kaip paskatinimai ieškoti tolesnio aiškumo.
Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų.
Galimi biblijiniai sapno aiškinimai
Toliau pateikiamos teologinės galimybės siūlomos kaip interpretacinės kategorijos, kilusios iš Šventojo Rašto, o ne kaip galutiniai pareiškimai. Nei viena iš jų negarantuoja, kad sapnas yra tiesioginis Dievo pranešimas; tai yra rėmai atsargiam apmąstymui.
Atskleidimas ir vadovavimas
Kai kuriuose Šventojo Rašto sapnuose aiškiai matyti, kad Dievas suteikia kryptį ar atskleidimą asmeniui. Tokiais atvejais sapnas veikia kaip priemonė, per kurią Dievas perduoda informaciją ar supratimą, kurio sapnuotojas anksčiau neturėjo. Svarbu, kad biblijiniai pavyzdžiai rodo, jog Dievas teikia aiškinamąją pagalbą per Raštą, Šventąją Dvasią ar Dievo paskirtus aiškintojus.
Kai jis nusprendė taip padaryti, sapne pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios.
15Faraonas tarė Juozapui: „Sapnavau sapną, ir nėra nė vieno, kuris galėtų jį išaiškinti. Aš girdėjau, kad tu gerai aiškini sapnus“. 16Juozapas atsakė faraonui: „Ne aš, o Dievas duos faraonui palankų aiškinimą“.
Svarstant šią interpretaciją, bažnyčia kviečia į maldą ir paklusimą Raštui. Bet koks sapno atskleidimas, kuris teigia esąs dieviškos kilmės, turėtų derėti su evangelija ir būti patvirtintas per Šventąjį Raštą bei išmintingą patarimą.
Įspėjimas arba apsauginis patarimas
Biblija taip pat fiksuoja sapnus, kurie veikia kaip įspėjimai, ragindami žmones pakeisti kryptį dėl jų saugumo ar moralinio gėrio. Jokūbo patarimas bėgti arba angeliški sapnai nurodantys pabėgti iliustruoja, kaip Dievas kartais naudoja naktines vizijas pavojui išvengti arba savo tikslams apsaugoti.
Jiems iškeliavus, štai pasirodė Juozapui sapne Viešpaties angelas ir tarė: „Kelkis, imk kūdikį, Jo motiną ir bėk į Egiptą. Pasilik ten, kol tau pasakysiu, nes Erodas ieškos kūdikio, norėdamas Jį nužudyti“.
Jei sapnas atrodo įspėjantis, krikščionys skatinami išnagrinėti, ar jis veda į nuolankumą, atgailą ar apdairų veiksmą, o ne į baime grįstus sprendimus. Patvirtinantys ženklai ir brandžių tikinčiųjų patarimas yra protingi prieš imantis didelių permainų.
Pašaukimo patvirtinimas arba padrąsinimas
Sapnai gali veikti kaip pašaukimo patvirtinimas arba padrąsinimas neapibrėžtumo laikotarpiais. Danielio ir kitų pasakojimuose sapnai patvirtino Dievo suverenitetą ir priminė žmonėms Jo besivystantį planą. Tokie sapnai gali stiprinti tikėjimą, kai jie nukreipia į Dievo išgelbėjimo tikslus, tačiau jie visuomet yra pavaldūs Raštui.
19Danieliui nakties regėjime buvo apreikšta paslaptis. Tada jis šlovino dangaus Dievą, tardamas: 20„Palaimintas Dievo vardas per amžių amžius, nes Jam priklauso išmintis ir galia! 21Jis pakeičia laikus ir metus, pašalina ir įstato karalius, teikia išminties ir supratimo. 22Jis apreiškia gilybes ir paslaptis, žino, kas yra tamsoje, ir šviesa yra aplinkui Jį. 23Mano tėvų Dieve, giriu Tave ir dėkoju Tau, nes suteikei man stiprybės ir išminties ir dabar apreiškei, ko prašėme – atidengei karaliaus paslaptį“.
Aiškinant sapną kaip patvirtinimą, išbandykite, ar jis didina meilę Dievui ir artimui ir ar dera su žinomomis Šventojo Rašto įsakymais.
Simbolinis mokymas apie sielą
Kai kurie sapnai naudoja ryškius vaizdus, kad pamokytų vidines tiesas apie žmogaus sąžinę, dvasinę būklę ar gyvenimo aplinkybes. Šventajame Rašte įsišaknijusi simbolika gali nurodyti temas, tokias kaip atgaila, ištikimybė ar poreikis pokyčiams. Čia aiškinimas nėra tiek apie įvykių prognozavimą, kiek apie moralinių ar dvasinių pamokų atpažinimą, kurių sapnas gali paskatinti.
Mažiau reikšmingas pasaulietinis pastebėjimas: modernioji psichologija gali apibūdinti vieną kanalo, dėl kurio sapnai atrodo ryškūs, tačiau tokios perspektyvos turėtų būti laikomos atskiromis ir antrinėmis prieš teologinį apmąstymą. Šventajame Rašte grindžiamas aiškinimas lieka pirminis.
Tavo žodis yra žibintas mano kojai ir šviesa mano takui.
Pastorinė refleksija ir atskyrimas
Kai sapnas tikinčiajam atrodo ryškus arba reikšmingas, biblijinis–krikščioniškas atsakas būna saikingas ir bendruomeninis. Praktiniai žingsniai, grindžiami Šventuoju Raštu, apima: įnešti įspūdį į maldą ir prisipažinti Dievui dėl kilusių nerimų; skaityti Raštą, kad patikrintum sapno atitikimą biblinei tiesai; ieškoti patarimo iš patikimų pastorių ar dvasinių brandžių draugų; ir prašyti Dievo išminties vietoje skubių sprendimų priėmimo.
Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.
Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki pat sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies mintis bei sumanymus.
Tikintieji taip pat yra raginami išbandyti viską ir laikytis to, kas gera. Sapnai, skatinantys paklusti Kristui, mylėti artimą, atgailauti ir išlaikyti viltį, yra labiau tikėtini kaip dvasiniu požiūriu sveiki. Tie, kurie skatina baimę, skaldymą ar teigia viršijantys Šventąjį Raštą, reikalauja atsargaus atmetimo. Bendruomenė, Raštas ir Šventosios Dvasios kantrus vadovavimas sudaro trejopą atskyrimo priemonę.
Visa ištirkite ir to, kas gera, laikykitės!
Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų.
Išvada
Ryškus sapnas gali tapti dvasinio apmąstymo proga. Biblija siūlo schemas sapnų supratimui: jie gali būti atskleidimo, įspėjimo, paguodos ar simbolinio mokymo priemonės, tačiau visada paklūsta Rašto viršenybei ir krikščioniškos bendruomenės išminčiai. Krikščionys yra kviečiami reaguoti maldingai nuolankiai, atsakingai išbandant ir pasikliaujant Dievo Žodžiu vietoje užtikrintumo ar baimės. Tokiu būdu sapnai tampa galimybėmis gilinti priklausomybę nuo Viešpaties, ieškoti patarimo ir leisti Šventajam Raštui formuoti aiškinimą bei veiksmus.