Įvadas
Sapnuoti, kad bendrauji su kuo nors, yra įprasta ir ryški patirtis. Krikščionims ši vaizdinė scena kelia ypatingą susidomėjimą, nes kalba ir dialogas užima centrinę vietą Biblijoje: Dievas kalba, žmonės klauso, pranašai perduoda, ir bendruomenė formuojasi bei taisoma per žodžius. Tuo pačiu Biblija neveikia kaip sapnų žodynas, suteikiantis vienareikšmes reikšmes kiekvienam nakties vaizdui. Vietoje to Šventraštyje randame simbolines schemas, prasmių modelius ir teologines kategorijas, kurios padeda interpretuoti patirtis Žodžio apie Dievo išgelbėjimo istorijos šviesoje. Čia tikslas nėra numatyti ar paskelbti asmeninę žinutę autoritetinga, bet pasiūlyti Šventajam Raštui pagrįstas galimybes suprasti, ką toks sapnas gali reikšti krikščioniškame gyvenime.
Biblijos simbolika Šventraštyje
Pokalbis ir kalba Šventraštyje turi turtingą teologinę simboliką. Žodžiai yra kūrimo ir santykio instrumentai. Dievo žodis atneša tvarką; Dievo balsas šaukia, moko, paguodžia, patraukia sąžinės nuodėmes ir suvienija. Žmogiškoji kalba taip pat perduoda palaiminimą ir žalą, tiesą ir melą, išpažintį ir apgaulę. Kai žmogus sapnuoja pokalbį, vaizdas gali atsiliepti šiems biblijiniams temams: apreikšties, sąžinės, pamokymo, santykių atstatymo ir bendruomeninio atskyrimo.
Viešpats kalbėdavo su Moze veidas į veidą, kaip žmogus kalbasi su savo draugu. Jam grįžtant į stovyklą, jo tarnas Jozuė, Nūno sūnus, jaunas vyras, nepasitraukdavo nuo palapinės.
Viešpats Dievas pašaukė Adomą: „Kur tu esi?“
Viešpats atėjo, atsistojo ir pašaukė, kaip pirma: „Samueli, Samueli!“ Samuelis atsiliepė: „Kalbėk, Tavo tarnas klauso“.
1Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs tėvams per pranašus, 2o šiomis paskutinėmis dienomis prakalbo mums per Sūnų, kurį paskyrė visa ko paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius.
Manosios avys girdi mano balsą; Aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane.
Šios ištraukos nurodo pasikartojančius biblijinius modelius: Dievo iniciatyvą kalbėti, pranašo žinutės priėmimą, ištikimųjų Ganytojo balso girdėjimą ir apreikšties kulminaciją Kristuje. Pokalbis Šventraštyje nėra vien informacijos perdavimas; tai priemonė, kuria išlaikomas sandoras santykis ir kuria Dievas formuoja savo tautą.
Sapnai Biblijos tradicijoje
Biblija fiksuoja sapnus kaip vieną iš kelių būdų, kuriais Dievas yra vartojęs bendrauti (šalia regėjimo, pranašystės, Šventraščių ir vidinio Šventosios Dvasios liudijimo). Žymūs biblijiniai asmenys sapnuose gauna nurodymus, įspėjimus ar apreikštį. Vis dėlto Šventraštis taip pat ragina atsargumui: ne kiekvienas sapnas yra dieviškas orakulas, todėl reikalingas atskyrimas, kad nebūtume apgauti savo vaizduotės, dvasinės sumišimo ar apgaulingų dvasių.
Po to Aš išliesiu savo dvasios ant kiekvieno kūno. Jūsų sūnūs ir dukterys pranašaus, seniai sapnuos sapnus ir jaunuoliai matys regėjimus.
Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų.
Krikščioniška teologija istoriškai patvirtino, kad Dievas gali ir naudoja sapnus, bet pabrėžė, jog tokias patirtis reikia tikrinti pagal Šventraštį, tikėjimo bendruomenę ir pagal vaisius, kuriuos jos duoda. Sapnai turi būti paduoti Kristaus viešpatavimui ir Šventojo Rašto interpretacinei atsakomybei.
Galimi sapno biblijiniai aiškinimai
Pokalbis kaip kvietimas į santykį
Vienas aiškus teologinis skaitymas laiko sapno pokalbį kaip simbolinę kalbą, kviečiančią į santykį. Biblijoje Dievas siekia patraukti žmones į bendravimą, vadindamas juos vardu, klausydamasis ir kalbėdamas. Sapnas, kuriame tu bendrauji, gali išreikšti išsiilgimą gilesnio santykio su Dievu arba atgaivintą jausmą, kad Dievas yra arti.
Pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai.
Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį; išbandyk mane ir pažink mano mintis.
Taip pateiktas sapnas veikia kaip vaizdingas įkvėpimas kreipti dėmesį į maldą, garbinimą ir sąžiningą savianalizę.
Pokalbis kaip sąžinė arba įtikinimas
Biblijinė kalba dažnai pasirodo kaip įtikinimas — Dvasia kalbanti į širdį, atidengti nuodėmę ir kviečianti atgailai. Sapno pokalbis gali būti vidinė sąžinės dramatizacija, kai ji yra įkvepiama. Tokios patirtys gali būti pastoraciniai simboliai Dievo įstatymo, užrašyto širdyje, veikimo, skatinančio atgailą ir perkeitimą.
Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki pat sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies mintis bei sumanymus.
Tu mėgsti tiesą širdyje ir slaptoje mokai mane išminties.
Šis aiškinimas pabrėžia dieviškojo žodžio formuojamąjį vaidmenį ir skatina švelnų, nuolankų atsaką, o ne paniką.
Pokalbis kaip internalizuotas Šventasis Raštas arba mokymas
Dažnai tai, ką „girdime“ sapnuose, yra įsiklausiusi to, ką nuolat girdime ir skaitome Šventrašte, aidai. Biblijinis formavimasis vyksta per kartojimą; Dievo tiesa, įsigijusi protą ir širdį, gali iškilti vaizduose. Pokalbio sapnas taip gali atstovauti Dvasios darbą primenant ir pritaikant Šventraštį tam tikroms situacijoms.
6Šitie žodžiai, kuriuos tau šiandien skelbiu, tepasilieka tavo širdyje; 7mokyk jų savo vaikus ir apie juos kalbėk, sėdėdamas savo namuose, būdamas kelionėje, guldamas ir atsikeldamas.
o Guodėjas – Šventoji Dvasia, kurią mano vardu Tėvas atsiųs, – mokys jus visko ir viską primins, ką jums sakiau.
Jeigu tai yra atvejis, protinga reakcija — sugrįžti prie Biblijos ir palyginti sapno turinį su Šventraščiu.
Pokalbis kaip pastoracinė arba bendruomeninė vadovybė
Biblijoje nurodymai dažnai ateina per žmones: pranašus, vyresniuosius, kunigus (pastorius) ir bendruomenę, kurie tarpusavyje kalba tiesą. Sapnas apie pokalbį su kuo nors gali simbolizuoti būtinybę ieškoti išmintingo patarimo arba išgirsti bažnyčios balsą. Tai taip pat gali priminti, kad dvasinis atskyrimas dažnai vykdomas bendruomenėje, o ne izoliacijoje.
Be patarimo tauta pražūna, daug patarėjų suteikia saugumą.
24Žiūrėkime vieni kitų, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus. 25Neapleiskime savųjų susirinkimo, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau regime besiartinančią dieną.
Šis skaitymas skatina kreiptis į patikimus krikščionis patarėjus ir paduoti įspūdžius bendruomeniniam patikrinimui.
Pokalbis kaip neišspręsti santykiai arba kvietimas susitaikyti
Kalba ir dialogas Biblijoje siejami ir su susitaikymu. Kai pokalbiai yra nutraukti, atstatyti ar pakeisti kryptį, pasakojimas linksta link gijimo. Sapnas, kuriame tu šneki su kuo nors — ypač su tuo, su kuriuo esi svetimas — gali nurodyti į poreikį išpažinti, atleisti arba siekti taikos budriame gyvenime.
23Todėl jei neši dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave, 24palik savo dovaną ten prie aukuro, eik pirmiau susitaikinti su savo broliu, ir tik tada sugrįžęs aukok savo dovaną.
Būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje atleido jums.
Ši teologinė galimybė ragina imtis iniciatyvos siekiant susitaikymo, kai tai tinka.
Pastoracinė refleksija ir diskernavimas
Kai krikščionys patiria ryškų pokalbinį sapną, juos skatinama reaguoti maldingai ir atidžiai, o ne bijoti ar skubiai daryti išvadas. Praktiniai, Šventraščiu pagrįsti žingsniai apima: prašymą Dievo išminties, sapno turinio palyginimą su bibliniu mokymu, konsultacijų paiešką iš brandžių tikinčiųjų ir bet kokių veiksmų, kilusių iš sapno, vaisių stebėjimą. Įspūdžių tikrinimas ir laukimas patvirtinimo Šventraštyje ir bendruomenėje saugo nuo klaidų ir pagerbia biblijinį atsakomybės modelį.
Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.
Visa ištirkite ir to, kas gera, laikykitės!
6Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. 7Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.
Pastoracinė laikysena derina nuolankumą — pripažįstant, kad galime nežinoti kiekvieno sapno kilmės ar reikšmės — su atsakingu veikimu: išpažintimi, kur nurodoma nuodėmė, atgaila, kur to reikia, ir ištikimu paklusimu aiškiems šventraštiškiems nurodymams.
Išvada
Sapnai, kuriuose vyksta pokalbis su kuo nors, gali sukelti stiprias emocijas ir klausimus. Biblija nepateikia universalaus sapnų žodyno, tačiau ji duoda turtingus simbolinius išteklius: kalbą kaip apreikštį, įtikinimą, formavimą, susitaikymą ir bendruomeninę vadovybę. Šie vaizdai turi būti sverti pagal Šventraščių mokymą, išbandyti krikščioniškoje bendruomenėje ir priimti maldingai bei nuolankiai. Laikydami sapnus Dievo Žodžio ir Dvasios bei bažnyčios vadovavimo šviesoje, tikintieji gali reaguoti ištikimai, atsargiai ir vilties kupinai.