Sapnas apie vestuvių pokylį

²⁵Jūs, vyrai, mylėkite savo žmonas, kaip ir Kristus pamilo bažnyčią ir atidavė už ją save, ²⁶kad ją pašventintų, apvalydamas vandens nuplovimu ir žodžiu, ²⁷kad pristatytų sau šlovingą bažnyčią, neturinčią dėmės nei raukšlės, nei nieko tokio, bet šventą ir nesuteptą. ²⁸Taip ir vyrai turi mylėti savo žmonas kaip savo kūnus. Kas myli savo žmoną, myli save patį. ²⁹Juk niekas niekada nėra nekentęs savo kūno, bet jį maitina ir globoja kaip ir Kristus bažnyčią. ³⁰Mes gi esame Jo kūno nariai, iš Jo kūno ir kaulų. ³¹„Todėl žmogus paliks tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona, ir du taps vienu kūnu“. ³²Tai didelė paslaptis, – aš tai sakau, žvelgdamas į Kristų ir bažnyčią.

⁷Džiūgaukime ir linksminkimės, ir duokime Jam šlovę! Nes atėjo Avinėlio vestuvės ir Jo nuotaka pasiruošė“. ⁸Jai buvo duota apsirengti spindinčia, tyra drobe, o ta drobė – tai šventųjų teisūs darbai. ⁹Ir angelas sako man: „Rašyk: ‘Palaiminti, kurie pakviesti į Avinėlio vestuvių pokylį’“. Jis pridūrė: „Šie žodžiai yra tikri Dievo žodžiai!“

Ir aš, Jonas, išvydau šventąjį miestą – naująją Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus nuo Dievo; ji buvo pasiruošusi kaip nuotaka, pasipuošusi savo sužadėtiniui.

¹Trečią dieną Galilėjos Kanoje buvo vestuvės. Jose dalyvavo Jėzaus motina. ²Į vestuves buvo pakviestas ir Jėzus, ir Jo mokiniai. ³Pritrūkus vyno, Jėzaus motina Jam sako: „Jie nebeturi vyno“. ⁴Jėzus jai atsakė: „O kas man ir tau, moterie? Dar neatėjo mano valanda“. ⁵Jo motina tarė tarnams: „Darykite, ką tik Jis jums lieps“. ⁶Ten buvo šeši akmeniniai indai žydų apsiplovimams, kiekvienas dviejų trijų saikų talpos. ⁷Jėzus jiems liepė: „Pripilkite indus vandens“. Jie pripylė sklidinus. ⁸Tada Jis sakė: „Dabar semkite ir neškite stalo prižiūrėtojui“. Tie nunešė. ⁹Paragavęs paversto vynu vandens ir nežinodamas, iš kur tai (bet tarnai, kurie sėmė vandenį, žinojo), prižiūrėtojas pasišaukė jaunikį ¹⁰ir tarė jam: „Kiekvienas žmogus pirmiau stato geresnio vyno, o kai svečiai įgeria, tuomet prastesnio. O tu laikei gerąjį vyną iki šiol“. ¹¹Tokią stebuklų pradžią Jėzus padarė Galilėjos Kanoje. Taip Jis parodė savo šlovę, ir mokiniai įtikėjo Jį.

¹Jėzus vėl kalbėjo palyginimais: ²„Su dangaus karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris kėlė savo sūnui vestuves. ³Jis išsiuntė tarnus šaukti pakviestųjų į vestuvių pokylį, bet tie nenorėjo ateiti. ⁴Tada jis vėl siuntė kitus tarnus, liepdamas: ‘Sakykite pakviestiesiems: Štai surengiau pokylį, mano jaučiai ir nupenėti veršiai papjauti, ir viskas paruošta. Ateikite į vestuves!’ ⁵Tačiau kviečiamieji jo nepaisė ir nuėjo kas sau: vienas į ūkį, kitas prekiauti, ⁶o kiti tarnus nutvėrę išniekino ir užmušė. ⁷Tai išgirdęs, karalius užsirūstino ir, išsiuntęs kariuomenes, sunaikino tuos žmogžudžius ir padegė jų miestą. ⁸Tuomet jis tarė savo tarnams: ‘Vestuvės surengtos, bet pakviestieji nebuvo verti. ⁹Todėl eikite į kryžkeles ir, ką tik rasite, kvieskite į vestuves’. ¹⁰Tarnai išėjo į kelius ir surinko visus, ką tik sutiko, blogus ir gerus. Ir vestuvės buvo pilnos svečių. ¹¹Karalius atėjo pasižiūrėti svečių ir pamatė žmogų, neapsirengusį vestuviniu drabužiu. ¹²Jis tarė jam: ‘Bičiuli, kaip čia įėjai, neturėdamas vestuvių drabužio?’ Tasai tylėjo. ¹³Tada karalius paliepė tarnams: ‘Suriškite jam rankas ir kojas ir išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas’. ¹⁴Nes daug pašauktų, bet maža išrinktų“.

¹⁵Tai išgirdęs, vienas iš sėdinčiųjų prie stalo tarė Jam: „Palaimintas, kas valgys duoną Dievo karalystėje!“ ¹⁶Tada Jėzus jam pasakė: „Vienas žmogus iškėlė didelę puotą ir pakvietė daug svečių. ¹⁷Atėjus puotos metui, jis pasiuntė tarną pranešti pakviestiesiems: ‘Ateikite, jau viskas surengta’. ¹⁸Tada jie visi kaip vienas pradėjo atsiprašinėti. Vienas jam tarė: ‘Nusipirkau dirvą ir būtinai turiu eiti jos apžiūrėti. Prašau mane pateisinti’. ¹⁹Kitas sakė: ‘Pirkau penkis jungus jaučių ir einu jų išmėginti. Prašau mane pateisinti’. ²⁰Trečias tarė: ‘Vedžiau žmoną, todėl negaliu ateiti’. ²¹Tarnas sugrįžęs viską papasakojo šeimininkui. Šis supyko ir įsakė tarnui: ‘Skubiai eik į miesto gatves ir skersgatvius ir vesk čia vargšus, paliegėlius, luošus ir aklus’. ²²Tarnas vėl pranešė: ‘Šeimininke, kaip liepei, – padaryta, bet dar yra vietos’. ²³Tada šeimininkas tarė tarnui: ‘Eik į kelius bei patvorius ir priversk ateiti, kad mano namai būtų pilni. ²⁴Sakau jums, – nė vienas iš anų pakviestųjų žmonių neragaus mano vaišių’“.

Kareivijų Viešpats šitame kalne suruoš pokylį visoms tautoms; pokylį su geriausiu maistu ir senu bei nusistovėjusiu vynu.