Įvadas
Sapnai, kuriuose atliekame skaičiavimus, gali pasirodyti keistai tikslūs ir neraminantys. Krikščionims tokie vaizdiniai kelia prasmių klausimus: ar skaičiai yra tik smegenų tvarkymasis, ar jie gali nurodyti ir dvasines realybes? Biblija neveikia kaip svajonių žodynas, priskiriantis kiekvienam simboliui fiksuotas reikšmes. Vis dėlto Šventajame Rašte randame simbolinės kalbos ir teologinių temų — tvarkos, teismo, išminties, skaičiavimo, valdymo — modelius, kurie gali padėti ištikimai ir nuolankiai aiškinti sapnus. Šis straipsnis nagrinėja, kaip biblinis simbolizmas ir sapnų atpažinimo tradicija gali nušviesti, ką „skaičiavimas sapnuose“ gali reikšti tikinčiajam, vengiant pranašavimo ar tam tikrų prognozių pareiškimų.
Biblical Symbolism in Scripture
Skaičiai ir skaičiavimas pasirodo visoje Biblijoje taip, kad pabrėžtų Dievo tvarką, sandoros ištikimybę ir moralinę gyvenimo tvarką. Skaičiavimas gali žymėti sandoros tapatybę (gentys, kilmė), bendruomeninę atsakomybę (gyventojų surašymai) ir liturginį ritmą (savaitės, šventės). Jis taip pat veikia kaip metafora: „skaičiuoti“ arba „sverti“ reiškia teismą, atsakomybę ir išmintingą planavimą.
Biblija vertina išmintį, kuri skaičiuoja su apdairumu, o ne vien tik skaičiavimą savaime. Išminties literatūra rekomenduoja gyvenimą, tvarkomą Viešpaties baimės; ji prieštarauja dieviškajam atskyrimui nuo vien tik sumanumo. Kai Šventasis Raštas kalba apie matavimą ir skaičiavimą, dažnai jis nukreipia toliau už technikos — į Dievo palaikantį žinojimą ir žmogaus nuolankumo būtinybę prieš dievišką suverenitetą.
„Suskaičiuokite visus izraelitų vyrus pagal jų kilmę ir šeimas,
Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad žinotų, ar turės iš ko užbaigti?
5Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu. 6Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus.
Dabar mes matome kaip per stiklą, miglotai, bet tada – veidas į veidą. Dabar žinau iš dalies, bet tada pažinsiu, kaip ir pats esu pažintas.
Dreams in the Biblical Tradition
Biblija traktuoja sapnus kaip vieną iš būdų, kurių Dievas kartais pasitelkia bendrauti, įspėti ar vesti, bet taip pat parodo, kad sapnai gali būti dviprasmiški ar net klaidinantys. Keletas ryškių asmenybių gavo svarbius sapnus: Jokūbo (Jozefas) jaunystės sapnai, Faraono neraminantys regėjimai, kuriuos aiškina Jozefas, ir Nebukadnecaro paslaptingi regėjimai, kuriuos aiškina Danielius. Tuo pačiu metu Raštas parodo atpažinimą: sapnai tikrinami pagal Dievo atskleistą charakterį ir tiesą; jų nepriimama be klausinėjimo.
Biblijinis modelis skatina nuolankumą prieš sapnus. Sapnai gali paskatinti apmąstymus, maldą ir pasikonsultavimą su išmintingais, Šventuoju Raštu grįstais patarėjais. Jie nėra pakaitalas Dievo įprastoms malonės priemonėms, tokioms kaip Raštas, malda ir tikėjimo bendruomenė.
5Kartą Juozapas sapnavo sapną ir jį papasakojo savo broliams. Tada jie ėmė dar labiau jo nekęsti. 6Jis jiems tarė: „Pasiklausykite mano sapno: 7štai mes rišome pėdus laukuose; mano pėdas atsistojo ir stovėjo tiesus, o jūsų pėdai sustojo aplinkui ir nusilenkė prieš mano pėdą“. 8Broliai jam atsakė: „Bene būsi mūsų karalius? O gal mus valdysi?“ Ir jie dar labiau jo neapkentė dėl jo sapnų ir jo kalbų. 9Jis sapnavo dar kitą sapną ir papasakojo savo broliams: „Sapnavau dar vieną sapną, kad saulė, mėnulis ir vienuolika žvaigždžių lenkėsi prieš mane“. 10Kai jis papasakojo tą sapną savo tėvui ir savo broliams, tėvas jį subarė: „Koks čia sapnas! Nejaugi aš, tavo motina ir broliai ateisime ir nusilenksime iki žemės prieš tave?“ 11Jo broliai pavydėjo jam, bet tėvas įsidėmėjo tuos žodžius.
1Dvejiems metams praėjus, faraonas sapnavo: jis stovėjo prie upės, 2ir iš jos išlipo septynios karvės, gražios ir riebios, ir jos ganėsi lankoje. 3O po jų išlipo iš upės kitos septynios karvės, bjaurios ir liesos, ir atėjo prie tų karvių upės pakrantėje. 4Liesosios karvės surijo anas septynias gražiąsias ir riebiąsias karves. Ir faraonas pabudo. 5Vėl užmigęs sapnavo antrą kartą: septynios varpos išaugo iš vieno stiebo, pilnos ir gražios. 6O po jų išdygo septynios tuščios ir rytų vėjo išdžiovintos varpos. 7Tuščiosios varpos prarijo septynias pilnąsias ir gražiąsias varpas. Faraonas pabudo ir suprato, kad tai sapnas. 8Tą rytą faraonas buvo neramus. Jis pasikvietė visus Egipto žynius ir išminčius ir papasakojo jiems savo sapnus, bet nebuvo nė vieno, kuris galėtų juos išaiškinti. 9Tada vyno pilstytojų viršininkas kalbėjo faraonui: „Aš šiandien prisimenu savo nusikaltimus. 10Faraonas buvo užsirūstinęs ant savo tarnų ir atidavė mane ir vyriausiąjį duonkepį uždaryti į sargybos viršininko kalėjimą. 11Ir mudu sapnavome sapną tą pačią naktį, ir kiekvieno sapnas turėjo savo reikšmę. 12Su mumis buvo jaunuolis hebrajas, sargybos viršininko vergas. Mes jam papasakojome savo sapnus, ir jis mums išaiškino mūsų sapnų reikšmę. 13Kaip jis išaiškino, taip ir įvyko: mane sugrąžino į mano tarnybą, o aną pakorė“. 14Tada faraonas pasiuntė pakviesti Juozapą, ir jie skubiai jį išleido iš kalėjimo. Jis, nusiskutęs ir pakeitęs drabužius, atėjo pas faraoną. 15Faraonas tarė Juozapui: „Sapnavau sapną, ir nėra nė vieno, kuris galėtų jį išaiškinti. Aš girdėjau, kad tu gerai aiškini sapnus“. 16Juozapas atsakė faraonui: „Ne aš, o Dievas duos faraonui palankų aiškinimą“. 17Faraonas pasakojo Juozapui: „Sapnavau stovįs ant upės kranto. 18Iš upės išlipo septynios karvės, riebios ir gražios, ir jos ganėsi lankoje. 19Po jų išlipo kitos septynios karvės, menkos, labai bjaurios ir liesos. Aš nesu matęs tokių bjaurių karvių visoje Egipto šalyje. 20Liesosios ir bjauriosios karvės surijo anas septynias riebiąsias karves. 21Tačiau nebuvo žymu, kad jos būtų ką prarijusios; jos tebebuvo liesos kaip pradžioje. Po to aš pabudau. 22Sapne aš dar regėjau: septynios varpos išaugo iš vieno stiebo, pilnos ir gražios. 23Po jų išdygo septynios tuščios, plonos ir rytų vėjo išdžiovintos varpos. 24Plonosios varpos prarijo septynias gražiąsias varpas. Aš tai papasakojau žyniams, bet nė vienas negalėjo išaiškinti“. 25Juozapas atsakė faraonui: „Faraono sapnai reiškia vieną ir tą patį. Dievas parodė faraonui, ką Jis ketina daryti. 26Septynios gražiosios karvės yra septyneri metai ir septynios gražiosios varpos yra septyneri metai. Sapnas reiškia vieną ir tą patį. 27O septynios plonosios ir bjauriosios karvės ir septynios tuščiosios, rytų vėjo išdžiovintos varpos yra septyneri ateinančio bado metai. 28Todėl aš sakiau faraonui, kad Dievas parodė jam, ką Jis ketina daryti. 29Ateina septyneri didelio pertekliaus metai visoje Egipto šalyje. 30Bet po jų seks septyneri bado metai, per kuriuos pasimirš buvusi gausa; badas sunaikins šalį. 31Buvęs perteklius bus užmirštas šalyje dėl bado, nes jis bus labai baisus. 32Du kartus pasikartojęs faraono sapnas reiškia, jog tai yra tikrai Dievo nustatyta ir greitai įvyks. 33Dabar faraonas tegul parenka protingą ir sumanų vyrą ir paskiria jį Egipto šalies valdytoju. 34Tegul įsako faraonas paskirti prievaizdus visoje šalyje, kurie surinks penktąją Egipto šalies derliaus dalį per septynerius derlingus metus. 35Visą šitą būsimųjų gerų metų derlių tegul supila į aruodus, esančius faraono valdomuose miestuose, ir tegul saugoja jį maistui. 36Tas maistas bus atsarga septyneriems bado metams, kurie vargins Egipto šalį, kad kraštas nepražūtų bado metu“.
1Antraisiais Nebukadnecaro viešpatavimo metais Nebukadnecaras sapnavo sapną, kuris taip sujaudino jo dvasią, kad jis negalėjo miegoti. 2Tuomet karalius įsakė sušaukti žynius, astrologus, burtininkus ir chaldėjus, kad jie išaiškintų karaliui jo sapną. Jie atėjo ir stojo karaliaus akivaizdoje. 3Karalius jiems tarė: „Sapnavau sapną, kuris sujaudino mano dvasią; ir aš noriu jį žinoti“. 4Chaldėjai atsakė karaliui: „Tegyvuoja karalius per amžius! Pasakyk sapną savo tarnams, ir mes jį išaiškinsime“. 5Karalius kalbėjo chaldėjams: „Aš jau nusprendžiau: jei nepasakysite mano sapno ir jo neišaiškinsite, liepsiu sukapoti jus į gabalus ir paversti griuvėsiais jūsų namus. 6Jei pasakysite sapną ir jį išaiškinsite, gausite iš manęs atpildą, dovanų ir didelę garbę! Pasakykite sapną ir jo išaiškinimą!“ 7Jie antrą kartą atsakė: „Karalius tepasako sapną savo tarnams, ir mes jį išaiškinsime!“ 8Karalius atsakė: „Aš aiškiai suprantu, kad norite laimėti laiko, nes žinote, kad aš jau nusprendžiau. 9Jei nepasakysite sapno, nepakeisiu sprendimo. Suprantu, kad norite man duoti melagingą ir klaidingą aiškinimą, laukdami, kol laikai pasikeis. Pasakykite sapną, tada žinosiu, kad galite jį ir išaiškinti!“ 10Chaldėjai atsakė karaliui: „Nėra žemėje žmogaus, kuris galėtų įvykdyti karaliaus reikalavimą. Joks karalius, viešpats ar valdovas nėra nieko panašaus reikalavęs iš bet kokio astrologo, žynio ar chaldėjo. 11Dalykas, kurio karalius reikalauja, yra sunkus ir nėra nė vieno, kuris galėtų jį pasakyti karaliui. Tik dievai tą gali padaryti, bet jie negyvena tarp žmonių“. 12Karalius labai užsirūstino dėl to ir įsakė sunaikinti visus Babilono išminčius. 13Kai karalius įsakė išžudyti išminčius, jie ieškojo nužudyti Danielių bei jo draugus. 14Tada Danielius išmintingai ir atsargiai kreipėsi į Arjochą, karaliaus sargybos viršininką, kuriam buvo pavesta išžudyti išminčius Babilone. 15Jis kreipėsi į Arjochą: „Kodėl toks griežtas karaliaus potvarkis?“ Arjochas paaiškino Danieliui. 16Tuomet Danielius įėjo ir prašė karaliaus laiko, kad galėtų jam jo sapną išaiškinti. 17Sugrįžęs į savo namus, Danielius pranešė visa tai savo draugams Hananijai, Mišaeliui ir Azarijai, 18kad jie prašytų dangaus Dievo pasigailėjimo dėl šitos paslapties, kad Danielius ir jo draugai nepražūtų su kitais Babilono išminčiais. 19Danieliui nakties regėjime buvo apreikšta paslaptis. Tada jis šlovino dangaus Dievą, tardamas: 20„Palaimintas Dievo vardas per amžių amžius, nes Jam priklauso išmintis ir galia! 21Jis pakeičia laikus ir metus, pašalina ir įstato karalius, teikia išminties ir supratimo. 22Jis apreiškia gilybes ir paslaptis, žino, kas yra tamsoje, ir šviesa yra aplinkui Jį. 23Mano tėvų Dieve, giriu Tave ir dėkoju Tau, nes suteikei man stiprybės ir išminties ir dabar apreiškei, ko prašėme – atidengei karaliaus paslaptį“. 24Po to Danielius nuėjo pas Arjochą, kuriam karalius buvo pavedęs išžudyti Babilono išminčius, ir jam tarė: „Nežudyk Babilono išminčių! Vesk mane pas karalių, aš pasakysiu jam išaiškinimą“. 25Arjochas skubiai nuvedė Danielių pas karalių ir jam pranešė: „Radau vyrą iš Judo tremtinių, kuris gali pasakyti karaliui išaiškinimą“. 26Karalius tarė Danieliui, kurio vardas buvo Beltšacaras: „Ar tu gali pasakyti, ką sapnavau, ir tą sapną man išaiškinti?“ 27Danielius atsakė karaliui: „Išminčiai, žyniai, ženklų aiškintojai ir astrologai negali atskleisti karaliui paslapties, kurią karalius siekia sužinoti. 28Tačiau danguje yra Dievas, kuris apreiškia paslaptis ir šiuo sapnu praneša karaliui Nebukadnecarui, kas įvyks paskutinėmis dienomis. Tavo sapnas ir regėjimai buvo tokie: 29tu, karaliau, gulėdamas lovoje galvojai, kas įvyks po to, o Tas, kuris atskleidžia paslaptis, parodė tau, kas įvyks. 30Man šita paslaptis apreikšta ne todėl, kad esu už kitus išminčius pranašesnis, bet kad sapno išaiškinimas būtų žinomas tau, karaliau, ir tu pažintum savo širdies mintis. 31Tu, karaliau, regėjai didelę statulą; jos spindesys buvo nepaprastas, ji stovėjo prieš tave, jos išvaizda buvo baisi. 32Statulos galva buvo iš gryno aukso, krūtinė ir rankos – iš sidabro, juosmuo ir strėnos – iš vario, 33blauzdos – iš geležies, kojos – iš geležies ir iš molio. 34Tau bežiūrint į ją, atlūžęs be žmogaus rankų pagalbos akmuo smogė į statulos kojas ir sutrupino jas. 35Subyrėjo geležis, molis, varis, sidabras ir auksas – viskas tapo lyg pelai klojime rudenį. Juos išnešiojo vėjas, nepalikęs jokio pėdsako. O akmuo, kuris smogė į statulą, tapo dideliu kalnu ir pripildė visą žemę. 36Toks buvo sapnas. Dabar išaiškinsiu jį karaliui. 37Tu, karaliau, esi karalių karalius, nes dangaus Dievas suteikė tau karalystę, galybę bei garbę. 38Visur gyvenančius žmones, laukinius žvėris ir padangės paukščius atidavė į tavo rankas ir padarė tave visa ko valdovu. Tu esi auksinė galva. 39Po tavęs iškils kita karalystė, silpnesnė už tavo; trečioji karalystė, varinė, viešpataus visai žemei. 40Ketvirtoji karalystė bus stipri kaip geležis. Kaip geležis sudaužo ir sutrupina viską, taip ši karalystė sutrupins visas kitas. 41Kaip sapne regėjai, kad statulos kojos ir jų pirštai buvo dalinai iš molio ir dalinai iš geležies, taip ketvirtoji karalystė bus pasidalinusi, tačiau geležies stiprumo bus joje, nes tu matei geležį, sumaišytą su moliu. 42Kadangi kojų pirštai buvo iš geležies ir molio, tai karalystė bus dalinai stipri ir dalinai trapi. 43O kadangi regėjai geležį, maišytą su moliu, tai reiškia, kad jie susimaišys per žmogaus sėklą, tačiau nesusijungs, kaip geležis nesusijungia su moliu. 44Tų karalių dienomis dangaus Dievas įsteigs karalystę, kuri niekada nebus sunaikinta, kuri neatiteks jokiai kitai tautai. Ji sunaikins ir sudaužys visas karalystes ir pati pasiliks per amžius, 45kaip tu matei nuo kalno be žmogaus rankos pagalbos atlūžusį akmenį, kuris sutrupino geležį, varį, molį, sidabrą ir auksą. Didysis Dievas parodė tau, karaliau, kas bus ateityje. Sapnas yra tikras ir jo aiškinimas teisingas“. 46Tada karalius Nebukadnecaras parpuolė veidu į žemę, pagarbino Danielių ir įsakė aukas bei smilkalus jam aukoti. 47Karalius Danieliui tarė: „Iš tikrųjų jūsų Dievas yra dievų Dievas, karalių Viešpats ir paslapčių atskleidėjas, nes tu sugebėjai atskleisti šią paslaptį!“ 48Tada karalius išaukštino Danielių, davė jam daug brangių dovanų ir paskyrė jį Babilono srities valdovu ir visų Babilono išminčių vyriausiuoju valdytoju. 49Danieliaus prašomas, karalius paskyrė Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą reikalų tvarkytojais Babilono sričiai, o Danielius pasiliko karaliaus rūmuose.
Possible Biblical Interpretations of the Dream
Žemiau pateikiamos kelios teologinės galimybės, ką skaičiavimas sapne gali reikšti krikščioniui. Kiekviena yra siūloma kaip pastoracinė ir teologinė hipotezė, o ne kaip galutinis pranešimas.
1) Symbol of Divine Order and Providence
Matematika asocijuojasi su tvarka, reguliškumu ir protingumu. Bibliniame pasaulėvaizdyje Dievas yra tvarkos Viešpats, kuris valdo kūriniją išmintimi. Sapnas, kuriame atliekate skaičiavimus, gali simbolizuoti sąmoningumą ar ilgėjimąsi Dievo palaikančios tvarkos gyvenime, kuris atrodo chaotiškas. Tai gali paraginti susimąstyti, kaip Dievo apvaizda formuoja tiek smulkmenas, tiek dideles gyvenimo schemas.
19Viešpats išmintimi sukūrė žemę, savo protu įtvirtino dangus. 20Jo žinojimu buvo atvertos gelmės ir debesys laša rasa.
2) Call to Discernment and Wise Stewardship
Skaičiavimas reiškia apskaitą, matavimą ir planavimą. Biblijos prasme tikintieji kviečiami išmintingai valdyti laiką, dovanas ir išteklius. Sapnai apie skaičiavimą ar skaičių vedimą gali iškelti klausimus apie prioritetus: ar sąžiningai atsiskaitote su tuo, ką Dievas jums patikėjo? Ši interpretacija kviečia į konkrečias dvasines praktikas, tokias kaip maldingas planavimas, atgaila, kai pastebimas piktnaudžiavimas, ir patarimų ieškojimas išmintingam valdymui.
Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad žinotų, ar turės iš ko užbaigti?
14„Bus taip, kaip atsitiko žmogui, kuris, iškeliaudamas į tolimą šalį, pasišaukė savo tarnus ir patikėjo jiems savo turtą. 15Vienam jis davė penkis talentus, kitam du, trečiam vieną – kiekvienam pagal jo gabumus – ir tuojau iškeliavo. 16Tas, kuris gavo penkis talentus, nuėjęs ėmė su jais verstis ir pelnė kitus penkis. 17Taip pat tas, kuris gavo du talentus, pelnė kitus du. 18O kuris gavo vieną, nuėjo, iškasė duobę ir paslėpė šeimininko pinigus. 19Praėjus nemaža laiko, tų tarnų šeimininkas grįžo ir pradėjo daryti su jais apyskaitą. 20Atėjo tas, kuris buvo gavęs penkis talentus; jis atnešė kitus penkis ir tarė: ‘Šeimininke, davei man penkis talentus, štai aš pelniau kitus penkis’. 21Jo šeimininkas atsakė: ‘Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, pavesiu tau didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!’ 22Taip pat tas, kuris buvo gavęs du talentus, atėjęs pasakė: ‘Šeimininke, davei man du talentus, štai aš pelniau kitus du’. 23Jo šeimininkas tarė: ‘Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, pavesiu tau didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!’ 24Priėjęs tas, kuris buvo gavęs vieną talentą, sakė: ‘Šeimininke, aš žinojau, kad tu – žmogus kietas: pjauni, kur nesėjai, ir renki, kur nebarstei. 25Pabijojęs nuėjau ir paslėpiau tavo talentą žemėje. Še, turėk, kas tavo’. 26Jo šeimininkas jam atsakė: ‘Blogasis tarne, tinginy! Tu žinojai, kad aš pjaunu, kur nesėjau, ir renku, kur nebarsčiau. 27Taigi privalėjai duoti mano pinigus pinigų keitėjams, o sugrįžęs būčiau atsiėmęs, kas mano, su palūkanomis. 28Todėl atimkite iš jo talentą ir atiduokite tam, kuris turi dešimt talentų. 29Nes kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su perteklium, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi. 30Šitą niekam tikusį tarną išmeskite laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas’“.
3) Conscience and Moral Accounting
Skaičiai ir svarstyklės primena teismo vaizdinius Šventajame Rašte — Dievą kaip teisingą teisėją, kuris sveria darbus. Sapnas, kuriame dominuoja skaičiavimai, gali simbolizuoti veikiančią sąžinę arba moralinį apskaitos jausmą. Tai gali būti kvietimas išnagrinėti savo gyvenimą prieš Dievą, prisipažinti, kas netvarkoje, ir siekti atstatymo, o ne gyventi baimėje. Evangelija visada suvokia tokią apskaitą per malonės perspektyvą.
13Paklausykime, kokią galima padaryti išvadą: bijok Dievo ir vykdyk Jo įsakymus, nes tai yra viskas kiekvienam žmogui. 14Nes Dievas teis visus darbus ir visus paslėptus dalykus – gerus ir blogus.
Todėl neteiskite nieko prieš laiką, iki ateis Viešpats, kuris nušvies, kas tamsoje paslėpta, ir atskleis širdžių sumanymus. Tada kiekvienam teks pagyrimas iš Dievo.
4) Learning, Formation, and Growth
Skaičiavimas sapne taip pat gali reikšti mokymosi ar dvasinio formavimosi sezoną. Kaip studentai mąsto arba kartoja idėjas sapnuodami, tikintieji gali perdirbti dvasines pamokas per simbolinius vaizdus. Teologiškai tai dera su šventėjimo (šventėjimo) procesu: Dievas dažnai formuoja mus per laipsnišką, disciplinuotą mokymą — praktikas, kurios reikalauja pasikartojimo, apmąstymo ir palaipsniui vykstančio progreso.
Esu tikras, kad Tas, kuris jumyse pradėjo gerą darbą, jį ir pabaigs iki Jėzaus Kristaus dienos.
12Ir nors, žiūrint laiko, jūs jau turėtumėte būti mokytojai, iš tiesų reikia, kad jus vėl kas nors pamokytų Dievo žodžio pagrindų. Jūs tapote tokie, kuriems reikia pieno, o ne stipraus valgio. 13Juk kiekvienas, maitinamas pienu, dar nepatyręs teisumo žodyje, nes tebėra kūdikis. 14Tik subrendusiems dera stiprus maistas – tiems, kurie pratybomis išlavino savo pojūčius, kad atskirtų gera nuo blogo.
5) Limits of Interpretation: Beware of Overreach
Raštas įspėja nesureikšminti sapnų iki pranašystės. Net biblijiniai sapnų aiškintojai (pvz., Danielius) rėmėsi Dievo šviesinimu, ir ne kiekvienas sapnas turėjo dieviško turinio. Skaičiuoti sapne nebūtinai reiškia antgamtinę žinią. Apdairi teologinė laikysena — nešokti prie pranašiškų teiginių, o tikrinti įspūdžius per Raštą, maldą ir bažnyčią.
Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų.
Pastoral Reflection and Discernment
Kai krikščionį kamuoja ryškūs sapnai apie skaičiavimą, pastoracinės reakcijos yra santykinės ir Raštu grįstos. Pirmiausia atneškite sapną Dievui maldoje, prašydami išminties, o ne dramatiškų ženklų. Antra, ištirkite, ar sapnas iškelia konkrečias įtikinimus ar praktinius reikalus — šeimą, finansus, pašaukimą — kurie reikalauja realių veiksmų. Trečia, patikrinkite bet kokį krypties jausmą pagal Raštą ir ieškokite išmintingo patarimo bažnyčioje. Ketvirta, praktikuokite dvasines disciplinas, kurios ugdo aiškumą: nuolatinis Biblijos skaitymas, prisipažinimas ir šabo poilsis. Galiausiai prisiminkite, kad sapnai kartais yra tik proto tvarkymasis dienos medžiagos; nuolankumas ir kantrybė dažnai yra geriausia laikysena.
Jei sapnas kelia nerimą, pagrįskite viltį Dievo pažadais apie atleidimą ir buvimą, o ne sapno dviprasmybe. Jei jis paskatina konstruktyvius pokyčius — atgailą, planavimą, tarnystę — tegul tie vaisiai bus vertinami pagal Raštą ir bendruomenę.
Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.
Tavo žodis yra žibintas mano kojai ir šviesa mano takui.
25„Todėl sakau jums: nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite ar ką gersite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. Argi gyvybė ne daugiau už maistą ir kūnas už drabužį? 26Pažvelkite į padangių paukščius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos? 27O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per sprindį pridėti sau ūgio? 28Ir kam gi rūpinatės drabužiu? Žiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia, 29bet sakau jums: nė Saliamonas visoje savo šlovėje nebuvo taip pasipuošęs, kaip kiekviena iš jų. 30Jeigu Dievas taip aprengia laukų žolę, kuri šiandien žaliuoja, o rytoj metama į krosnį, tai argi Jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai? 31Todėl nesirūpinkite ir neklausinėkite: ‘Ką valgysime?’, arba: ‘Ką gersime?’, arba: ‘Kuo vilkėsime?’ 32Visų tų dalykų ieško pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. 33Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta. 34Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai užtenka savo vargo“.
Conclusion
Skaičiavimas sapne gali atverti kelis teologinius kelius: priminimus apie Dievo tvarką, kvietimus į išmintingą valdymą, moralinius atsiskaitymus ar mokymosi sezonus. Raštas siūlo modelius sapnų aiškinimui, bet nesutinka, kad kiekvienas sapnas būtų tiesioginis dieviškas pranešimas. Krikščionių atsakas turi būti atsargus ir nuolankus — maldingas ištyrimas, pagal Raštą pagrįstas atpažinimas ir patarimas Kristaus kūne. Visais atvejais tegu Biblija būna pagrindinis prasmės matas, o malonė ir kantrybė vadovauja, kaip gyventi pagal bet kokias sapno pažadintas įžvalgas.